„Natūralioje aplinkoje laukinių gyvūnų gelbėjimas yra jų reikalas. Pati gamta puikiai susitvarko, ir čia reikėtų mažiausiai kištis, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. – Net miške radus sužeistą žvėrį, nereikia pulti jo gelbėti. Juo pasirūpins plėšrūnai. Pasiimdami į namus, jį pasmerkiame myriop.
Po tokių „gelbėjimo operacijų“ jaunikliai dažniausiai žūsta, nes jų nebeprisileidžia gentainiai, greičiau sumedžioja plėšrūnai. Kadangi nebebijo žmogaus, juos užpuola šunys, katės, partrenkia automobiliai. Todėl radus bet kokio žvėries jauniklį, reikia kuo greičiau pasišalinti iš tos vietos“.
Kiškiukai, stirniukai, lapiukai, briedžiukai, lūšiukai ir kiti laukinių gyvūnų jaunikliai labai retai praranda tėvus. Jeigu tuo metu, kai juos pastebėjote, yra vieni, nereiškia, kad juos paliko mama. Dažniausiai ji pasitraukia išgirdusi artėjantį žmogų, o jam pasišalinus sugrįžta. Tėvai jauniklius palieka vienus ir eidami į medžioklę.
Jie gali ilgai išbūti guolyje ar urve, nereaguodami į aplinką. Kai kurie žvėrys (pavyzdžiui, kiškiai) vaikais rūpinasi trumpai, nes skuba veisti naujos vados. Kadangi jaunikliai neturi kvapo, plėšrūnai jų neaptinka, ir jie yra saugūs. Tačiau tik tol, kol jų nepaliečia žmogus.
Esant reikalui, Mariaus Čepulio žodžiais, jauniklius paimti ar perkelti galima tik su pirštinėmis, apsukus rankas audeklu arba žolėmis, kad į kailiuką neįsigertų žmogaus kvapas.
Jeigu mažasis miško gyventojas atsidūrė pavojingoje vietoje, prie kelio ar atklydo prie gyvenamųjų teritorijų, į miestą, jį reikia neliečiant plikomis rankomis išnešti į saugią aplinką ir palikti.
Norint įsitikinti, ar rastinukas tikrai sužeistas, jį reikėtų pavaikyti. Jeigu jis juda įprastai, privalu jį palikti ramybėje.
Neteisėtai paimti laukiniai gyvūnai gali būti konfiskuoti. Už neteisėtą jų paėmimą, net turint geranorišką tikslą padėti, išgelbėti, gresia ir administracinė atsakomybė. Jeigu gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės neišgyventų, būtų skaičiuojama gamtai padaryta žala.
