Tačiau vorų kūnai ir kojos yra padengti mažais plaukeliais, kurie yra itin jautrūs įvairioms vibracijoms.
Grobis, nuklydęs per arti voro būveinės ir pakliuvęs į tinklą, sukelia labai skirtingą vibracinį garsą nuo, pavyzdžiui, kito voro, ar vėjo gūsių.
Kiekviena voratinklio dalis skleidžia vis kitokį vibracinį toną. Taip vorai orientuojasi aplinkoje.
Prieš kelerius metus mokslininkai pavertė trimatę voratinklio struktūrą muzika, kartu su menininku Tomásu Saraceno sukūrę interaktyvų muzikos instrumentą, pavadintą „Voro drobė“.
Dabar komanda patobulino ir išplėtojo ankstesnį darbą pridėdami interaktyvų virtualios realybės komponentą, kad kiekvienas norintis galėtų prisijungęs prie interneto išgirsti tai, ką girdi voras, tupėdamas savo voratinlyje tykant grobio.
Mokslininkų teigimu, išgirdę ir matydami tuo pačiu, jūs iš tikrųjų galite pradėti suprasti aplinką, kurioje gyvena voras.
Ši virtuoalios realybės aplinka, turinti realistinę žiniatinklio fiziką, leidžia tyrėjams suprasti, kas nutinka sąveikaujant su kiekviena tinklo sruogele. Nutraukus vieną ir galim matyti, kaip tai veikia kitas aplink esančias sruogas. Tai taip pat gali padėti suprasti voratinklio architektūrą ir kodėl jie pastatyti tokie, kokie yra.
Darbas komandai leido sukurti algoritmą, leidžiantį nustatyti voratinklio virpesių tipus, paverčiant juos „įstrigusiu grobiu“, „statomu tinklu“ arba „arba kitu voru, kuris atvyko romantiniais tikslais.“
„Dabar mes bandome generuoti sintetinius signalus, kad iš esmės kalbėtume voro kalba“, – sakė inžinierius Markusas Buehleris iš Masačiusetso technologijų instituto (JAV).
Šis tyrimas, pasak komandos, padės jiems ne tik geriau suprasti voratinklio trimatę architektūrą, tačiau padės ir išmokti vorų „vibracinę kalbą“. Tam tikra prasme – leis su jais pabendrauti.
Siekiant suprasti sudėtingų voratinklių konstrikcijų struktūrą, komanda stačiakampio formos aptvare apgyvendino atogrąžų vorus (Cyrtophora citricola) ir laukė, kol šie užpildys erdvę savo tinklais. Tada jie naudojo lazerį, norėdami apšviesti ir sukurti didelės raiškos 2D skerspjūvio vaizdus.
Tada specialiai sukurtas algoritmas sujungė 3D architektūrą iš šių 2D skerspjūvių. Kad tai paverstų muzika, skirtingoms sruogoms indžinieriai suteikė skirtingus garso dažnius.
Jie taip pat skenavo voratinklį, kol jis buvo verpiamas, kiekvieną proceso žingsnį tuo pačiu paverčiant muzika. Tai reiškia, kad klausytojas gali tiesiogine to žodžio prasme girdėti visą voratinklio verpimo procesą.
Turėdami laipsniško proceso įrašą, jie taip pat dabar gali geriau suprasti, kaip vorai kuria 3D tinklą be atraminių struktūrų – tai įgūdis, kurį būtų galima panaudoti, pavyzdžiui, 3D spausdinimui.
Programa „Spider's Canvas“ leido žiūrovams išgirsti vorų muziką, tačiau virtuali realybė, kurioje vartotojai gali patys patekti ir groti voratinklio sruogelėmis, anot mokslininkų, sukuria visiškai naują ir beprecedentį potyrį.
„Išgirdę ir matydami tuo pačiu, jūs iš tikrųjų galite pradėti suprasti aplinką, kurioje gyvena voras. Taip pat tai padės kaip niekad nuodugniai ištirti voratinklio architektūrą ir kodėl vorai juos verpia būtent taip ir ne kitaip“ – teigia programos vadovas.
Ir, ko gero, kas labiausiai žavi, darbas komandai leido sukurti algoritmą, leidžiantį nustatyti voratinklio virpesių tipus, paverčiant juos „įstrigusiu grobiu“, „statomu tinklu“ arba „potencialiu partneriu“.
Komanda teigė, kad tai yra pagrindas mokymuisi kalbėti apie vorus – bent jau tropinių palapinių tinklų vorą. Dabar mes bandome simuliuoti signalus, kad iš esmės kalbėtume voro kalba“, – sakė Buehleris.
„Jei galime juos paveikti tam tikrais ritmo ar vibracijos modeliais, ar galime paveikti jų veiklą ir ar galime pradėti su jais bendrauti? Tai išties įdomi ir intriguojanti perspektyva“.
Parengta pagal ScienceAlert.com
