Kiškio mažyliui Mikučiui vos pora savaitėlių, bet šiandieną jis jau veterinarijos gydytojos Ievos narvelyje, nes stropūs praeiviai, radę pasimetusį gyvūnėlį, atvežė tiesiai specialistams. Tik ar vertėjo? Ar tikroji mama nebūtų suradusi pasimetėlio toje teritorijoje?
Mikutis labai mažas, girdomas iš buteliuko specialiu mišinuku, šildomas visais įmanomais būdais, kad tik nesutriktų kraujotaka ir neiškiltų grėsmė mažylio gyvybei. Saugiausia jis jaučiasi prisiglaudęs, įsispaudęs į veterinarės-mamos megztinį (nuotraukoje), nes natūrali žmogaus kūno šiluma jam suteikia saugumo jausmą, o gal primena mamą kiškę.
Veterinarijos gydytojai neturi specialiai įrengtų kažkokių lopšelių mažyliams, todėl mažasis Mikutis naujos mamos krepšyje keliauja kartu visur. Deja, net jei veterinarijos gydytojai ir pavyks užauginti ir nuo infekcijų apsaugoti ilgaausį draugą, jo lauks neaiški, nepilnavertė ateitis. Laukinių gyvūnų namai – gamta. Joje vyksta nuolatiniai nepertraukiami procesai, kuriuose gyvūnai mokosi išgyventi, veikia natūrali atranka.
Pasak gydytojos, atšilus orams, žmones į gyvūnų klinikas gabena rastus jauniklius – įvairių paukščių, kiškių, ežių, šikšnosparnių… Neskubėkite daryti „meškos paslaugos“, jei radote iškritusį paukščio mažylį, ieškokite lizdo, gal pavyks sugrąžinti namo. Kiškių jaunikliai mėgsta nuklysti nuo mamos, bet visada yra jos jutimo zonoje. Mūsų pagalba reikalinga tik sužeistiesiems. Liaukimės jaustis pasaulio valdovais, visagaliais, viską ir visus suprantančiais.
Gyvūnai nesukurti būti žmonių žaislais ar trumpalaikių įnorių tenkintojais. Jokios patogios mūsų erdvės neatstos žvėreliams miško pastogės. Gamtos dėsniams paklūsta visa gyvybė Žemėje, todėl mažųjų mūsų brolių išlikimas priklauso nuo jų tikrosios gyvensenos sampratos. Interneto svetainėse daug naudingos informacijos apie natūralią gyvūnijos aplinką, įpročius. Mokykimės gyventi darnoje su visa supančia gyvastimi, suprantant ir palaikant jos buvimą natūraliomis sąlygomis.
Veterinarijos gydytojai, nuolat gelbėdami pavasario aukas, labai prašo – nedeginkite žolės, nes tai – jau atskira, opi šiandienos tema. Joks derlius nevertas šimtų žuvusių gyvybių, kurių dažnai nemato mūsų netobula akis. Būkime jautrūs ir protingi gamtoje. Mylėkime ją.
