Šį auklėjimo ypatumą pirmą kartą atradome pamatę „Instagram“ įrašą apie Arizonos-Sonoros dykumos muziejaus skorpionukus (Centriroides exilicauda) „ZooBorns“ paskyroje.
Bet pažvelgę atidžiau, netrukus pastebėjome, kad kai skorpionai nusprendžia poruotis, reikėtų jaudintis ne tik dėl vaikučių nešiojimo ant nugaros. Visas procesas yra žavus, nors ir kartu siaubingas.
Pirmiausiai, patinėlis ir patelė griebia vienas kitą žnyplėmis ir „šoka“ – tai procesas, leidžiantis patelei išbandyti patino jėgą, o patinui vedžioti savo partnerę, kad surastų tinkamą vietą spermai palikti.
Po poros minučių, kai visa tai bus padaryta, šokis baigsis ir jie eis savo keliais... nebent patelė nuspręstų suėsti patiną (o tai iš tikrųjų nutinka rečiau, nei mes iki šiol manėme).
Kitas įdomus faktas: kai kurioms skorpionų rūšims ne visada reikia vargti apvaisinant poras. Jie gali patirti partenogenezę – nelytinę dauginimosi formą, kai organizmas išsivysto iš neapvaisintų kiaušialąsčių.
Priklausomai nuo rūšies, skorpionų patelių nėštumas trunka iki 18 mėnesių. Tai gana ilgas laikas, nes skirtingai nei dauguma voragyvių, skorpionai vaikučius atsiveda ne iš kiaušinių, jie yra gyvavedžiai.
Gimusių skorpionukų egzoskeletai vis dar yra labai minkšti, todėl jie lengvai gali tapti plėšrūnų grobiu. Kad išvengtų šio likimo, gimę skorpionukai užlipa mamos kojomis bei žnyplėmis ir saugiai būna ant jos nugaros. Ir išbūna ten kelias savaites, kol sukietėja pirmasis jų audinys ir egzoskeletas.
Na, bet kartais, nerasdama pakankamai maisto, mama skorpionė ima ėsti savo vaikus, esančius ant jos nugaros.
