Ministerijos teigimu, toks sprendimas priimtas po konsultacijų su tarptautine mokslininkų bendruomene.
„Priimdami sprendimus, remsimės mokslininkų rekomendacijomis ir tyrimais ne tik gyvosios gamtos, bet ir kitais Aplinkos ministerijos atsakomybei priklausančiais klausimais – aplinkos apsaugos, taršos, klimato kaitos ir kt.“, – pranešime teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Tuo pačiu ministerija žada parengti stumbrų populiacijos apsaugos planą, kuris leis stabilizuoti ir visą Europos stumbrų populiaciją.
Ministerija sako, kad mokslininkai pritarė jos siūlymui ilgainiui naujuosiuose aptvaruose adaptavusiuosius stumbrus palaipsniui išleisti į laisvę, kad jie galėtų susijungti su dabar ten savarankiškai atklydusia stumbrų grupele.
Praturtinta pietinė populiacija ateityje turėtų jungtis su bandomis Lenkijoje ir Baltarusijoje.
„Sudarę vientisą baltarusių, lenkų, lietuvių ir galbūt vokiečių stumbrų metapopuliaciją, užtikrintume geresnę būsimų kartų genų kokybę“, – sakė aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Aplinkos ministerija teigia, kad ketvirtadienį surengtoje konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 70 dalyvių iš Europos ir JAV, ji truko beveik šešias valandas.
K. Mažeika birželio pabaigoje pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai sustabdyti stumbryno Varėnos rajone įrengimo projektą.
Viešųjų pirkimų procedūros sustabdytos po to, kai krito penki stumbrai, kuriuos buvo numatyta perkelti į planuojamą stumbryną Dainavos girioje.
Du stumbrai, kuriuos planuota perkelti, krito žvėrinčiuje Telšių rajone, dar trijų stumbrų gaišenos rastos miškuose Kėdainių ir Panevėžio rajonuose.
Stumbrų apsaugos projektas, kuriuo siekiama įrengti 100 hektarų ploto stumbryną Varėnos rajone, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, projekto vertė – 5,4 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvos miškuose gyvena 200-220 stumbrų, daugiausia – aplink Kėdainius ir Panevėžį.