„Pamačiau – toks ryškus, žalias, su juodais dryžiais. Ranka neėmiau, gražiai nukėliau šakaliuku. Parsinešusi namo, įkurdinau stiklainyje ir ieškojau informacijos, kas tai galėtų būti“, – pasakojo Kamilė.
Informacijos ji ieškojo internete lietuvių kalba – anglų, sakė, dar nemoka, o italų kalbą, kuria kalbėjo iki šešerių gyvendama Italijoje, jau primiršo. Mergaitei pavyko sužinoti, kad tai – drugelio machaono vikšras, kuris mėgsta graužti krapų viršūnėles.
„Vikšras – tikrai ėdrus, vis nešdavau jam krapų skėčių“, – Kamilė sakė stebėjusi ir maitinusi vikšrą, kol šis virto lėliuke. Ji apgailestavo, kad jai nepavyko „pagauti“ to momento, kai drugys veržėsi iš lėliukės apnaro, ir apskritai nesitikėjo, kad drugys išsiris žiemą.
Didžiąją dienos dalį drugys ilsisi, aktyvus būna rytą. Tupia jis ant ryškios gėlės, straubliuku liečiasi prie jam padėtų apelsino skiltelių.
„Namuose lyg tyčia neturėjome jokios žydinčios gėlės, tad ją pasiskolinome iš kaimynės Onutės Stončienės. Ji ir buvo iniciatorė, kad apie drugio padovanotą džiaugsmą pasidalintume su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais“, – sakė Kamilės ir 5-mečio Nojaus mama Regina Benetytė. J
i neslėpė, kad duktė – laba smalsi, domisi įvairiais gamtos reiškiniais: vasarą augino pelę, išgelbėtą iš vandens pilno baseino, globojo driežą, kol abu gyvūnus paleido laisvėn. Kamilei gerai sekasi lietuvių kalba, matematika, ji lanko karatė treniruotes, groja fleita.
Mergaitė žino, kad drugiu ji džiaugsis visą mėnesį, po to drugio gyvenimas baigsis. „Galbūt įsirėminsiu ir pasiliksiu kaip prisiminimą“, – sakė ji.
Plačiau papasakoti apie drugį machaoną „Pajūrio naujienos“ paprašė Lietuvos zoologijos sodo Pašarų skyriaus vyresniosios entomologės Kristinos Guzaitienės.
Ji paaiškino, kad machaonas priklauso sklandūnų šeimai, Lietuvoje aptinkamos trys šios šeimos rūšys. Machaonas įtrauktas į Lietuvos raudonosios knygos 4 (I) kategoriją, kuriai priklauso neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas.
Šis drugys aptinkamas visoje Lietuvoje, gal kiek dažniau Pietų Lietuvoje. Labai dažnai pastebimas žmonių aplinkoje, pakelėse, pamiškėse, paupių, paežerių šlaituose, gerai saulės įkaitintose vietose. Drugius galima pamatyti skraidančius aplink paprastosios alyvos žiedus, raudonąjį dobilą ar kitus pievoje žydinčius augalus.
Vikšrai maitinasi įvairių skėtinių augalų lapais: paprastosios morkos, paprastojo kmyno, paprastosios garšvos, paprastojo krapo, todėl nieko nuostabaus machaoną pamatyti sodyboje.
– Tai dieną skraidantys dru ir antroje vasaros pusėje. Drugiai kiaušinius deda ant vikšrų mitybinių augalų, kuriais ir maitinasi, išsiritę iš kiaušinių. Vėliau virsta lėliuke ir žiemoja. Vikšrai taip pat verti dėmesio – savo spalvomis jie nenusileidžia drugiams. Suaugęs vikšras užauga iki 4–4,5 cm ilgio, išgąsdintas arba siekdamas nubaidyti priešą iškiša du ryškiai oranžinius „ragelius“.
„Nieko nuostabaus, kad mergaitei pavyko išauginti drugį. Jis namuose gali išgyventi apie mėnesį. Reikėtų maitinti įvairiais tropiniais vaisiais, taip pat pasirūpinti, kad kambaryje būtų žydinčių augalų, – kalbėjo K. Guzaitienė, kurios pastebėjimu, vikšro į namus nešti nereikėtų – machaonais ir jų vikšrais galima džiaugtis ir gamtoje ar savo sodyboje. – Jau keletą metų iš eilės sėju krapų ir morkų lysvę būtent šiems drugiams, todėl jau ketverius metus džiaugiuosi vikšrais.“
