Pasak departamento, pareigūnams atvykus paimti gyvūnų į vietą, kurioje jie buvo laikomi, gyvūnų savininkas nepasirodė, nors jam apie paėmimą buvo iš anksto pranešta raštu.
Aplinkosaugininkai protokolą savininkui surašė jam nedalyvaujant. Tam, kad būtų užtikrintas procedūros skaidrumas ir teisėtumas, departamento pareigūnai pasikvietė paėmime dalyvauti policijos pareigūnus bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistą.
Panevėžio gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai administracinio nusižengimo protokolą surašė asmeniui, kuris Joniškyje neteisėtai laikė, eksponavo ir prekiavo lūšimis. Gyvūnai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, neturint privalomų dokumentų.
Už neteisėtą lūšių laikymą jam gresia bauda nuo 60 iki 300 eurų. Dar nuo 30 iki 300 eurų siekianti bauda jo laukia už prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimus. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 1,2 tūkst. eurų.
Surašius protokolą, septynios lūšys buvo paimtos kaip administracinio nusižengimo objektas iki bylos nagrinėjimo.
Kad lūšys laikomos neteisėtai ir netinkamomis sąlygomis, buvo nustatyta rudens pabaigoje. Tada Panevėžio aplinkosaugininkai, gavę pranešimą, atliko neplaninį laukinių gyvūnų aptvaro patikrinimą Joniškyje.
Pareigūnai į pagalbą pasitelkė profesionalus iš Lietuvos bei Italijos, buvo patikrinta lūšių fizinė būklė ir ženklinimas, jos buvo paskiepytos.
Prieš paimant lūšis, kartu buvę laukinių gyvūnų veterinarijos gydytojai iš Italijos jas apžiūrėjo, nustatyta, kad vienai iš lūšių lūžusi, tad jai suteikta pirmoji pagalba, gyvūnas paruoštas kelionei.
„Žmonės privalo suprasti, kad laukiniam gyvūnui geriausia gyventi natūralioje gamtoje. Laukinius gyvūnus laikyti nelaisvėje galima tik edukaciniais, nykstančių rūšių išsaugojimo, gyvūnų, kurių kilmė neaiški, gelbėjimo ir panašiais tikslais. Kartu būtina pabrėžti, kad tokiais atvejais žmonės prisiima atsakomybę sukurti tinkamą aplinką, artimą gyvūno prigimčiai, rūpintis juo ir elgtis atsakingai“, – pranešime cituojama Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė.
Pasak Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovės Brigitos Kymantaitės, bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos departamentu gyvūnams ieškomos geresnės gyvenimo sąlygos, o jie iškeliauja todėl, kad Lietuvoje daugumai jų nėra tinkamų sąlygų kur gyventi.
„Gyvūnai iškeliauja todėl, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kreipiasi į mus padėti surasti gyvūnams tinkamą vietą gyventi. Šiuo atveju lūšims tinkamų sąlygų gyventi Lietuvoje nėra. Neturime vietų, kur jas būtų galima perkelti, laikinai globoti, užtikrinti tinkamą veterinarinę priežiūrą. Bendradarbiavimo dėka, šiandien septynios lūšys išvyksta į Belgijos gyvūnų gelbėjimo centrą, kur jų laukia veterinarijos specialistai ir globa“, – teigė LGTAO vadovė B. Kymantaitė.
