„Policija rūpinasi ne tik žmonių saugumu. Kupiškio bendruomenės pareigūnės pastebėjo keliu lėtai pėdinantį ežį, kurį galėjo suvažinėti automobiliai. Kadangi lauke žvarbu, ežys patenkintas įsitaisė ant pareigūnės kelių, o dabar apsigyveno jos ūkiniame pastate, kad saugiai pražiemotų“, – feisbuko paskyroje pranešė Lietuvos policija.
Kaip rašo Visuotinė lietuvių enciklopedija, dauguma ežinių būrio žinduolių yra dygliuoti, turi stiprius poodinius raumenis. Pajutę pavojų susisuka į kamuolį. Ežinių snukutis šnipelio formos, akys ir ausys nemažos. Turi 36–44 dantis. Gyvena miškuose, laukuose, stepėse ir dykumose.
Aktyvūs naktį, kai kurie žiemą įminga. Minta bestuburiais, varliagyviais, ropliais, paukščių kiaušiniais ir jaunikliais, smulkiais žinduoliais.
Lietuvoje dažnas baltakrūtis ežys (Erinaceus concolor), apie 25 cm ilgio. Žiemą įminga. Per metus veda 1–2 vadas po 1–9 jauniklius. Naudingas, sunaikina nemažai kenksmingų vabzdžių ir jų lervų. Latvijoje paplitęs į jį panašus paprastasis ežys (Erinaceus europeus); pasitaiko ir Lietuvoje.
Paprastieji ežiai – tai nedideli gyvūnai, kurių kūnas 13-27 cm ilgio. Sveria 0,4–1,1, prieš žiemos įmygį kartais iki 2 kg. Nugara ir dalis šonų apaugę dygliais. Tarp dyglių auga ilgi, ploni ir reti plaukai. Pilvas apaugęs ilgais ir šiurkščiais rausvais ar pilkais plaukais. Nugaros spalva kintanti – nuo tamsiai rudos iki juodos ar net baltos. Uodega trumpa, vos 1-5 cm ilgio. Galva gana stambi, burnos dalis šiek tiek ištįsusi. Ausys nedidelės, plačios, apvalios.
Gyvena miškų pakraščiuose, kirtavietėse, krūmynuose. Aptinkami taip pat stepėse ir miškastepėse; vengia užpelkėjusių vietų ir aukštų miškų. Dažni agro landšafte. Aktyvūs prietemoje ir naktį.
