Vieni kauniečiai globoja miesto centre ar gyvenamuosiuose rajonuose gyvenančius balandžius, varninius ir mažesnius sparnuočius. Kiti traukia palesinti ančių, kurios puikiai jaučiasi miesto parkų vandens telkiniuose. Treti vyksta prie Nemuno pašerti gulbių ir kitų vandens paukščių.
Pasitaiko ir tokių, kurie nebereikalingą maistą ar duoną mėto tiesiog per namų langus, nes mano, kad taip paukščiams palengvina lesalo paieškas.
Sparnuočių globotojai retai susimąsto, kad mieste jau ne vienus metus galioja draudimas lesinti paukščius šiltuoju metų laiku. Tai galima daryti tik paspaudus šalčiams ar gerokai prisnigus. Taip pat lesalą paukščiams galima palikti tik tam skirtose lesyklose.
Tad ar dabar jau metas lesinti paukščius, kaip tai daryti ir ar yra gyventojų, kurie už paukščių lesinimą nubausti?
T.Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis sakė, kad specialistų nuomonė dėl paukščių lesinimo yra skirtinga. Vieni mano, kad padėti jiems nereikia, nes tada išgyvena stipriausi sparnuočiai, kurie pavasarį išperi daugiau ir stipresnių palikuonių.
„Vis dėlto miestuose greta žmonių gyvenantiems paukščiams padėti galima. Jų lesinimas yra ne tik pagalba, bet ir atjautos mokymasis.
Šiuo metu jau galima pradėti lesinti žvirblinius ir kitus mažuosius paukščius. Tam reikėtų įrengti specialias lesyklas, iš kurių balandžiai ar stambesni varniniai paukščiai maisto nesugebėtų pasiekti“, – sakė ornitologas.
Didesnius paukščius iš tiesų patariama lesinti tik tada, kai tvyro šalčiai ir sniegas ilgai dengia žemę.
Gulbes, antis lesinti dar per anksti. Tai, pasak S.Rumbučio, reikėtų daryti, kai upės ar kiti vandens telkiniai labiau ar visiškai užšąla. Labiausiai šiems ir visiems kitiems paukščiams pagalbos reikia antroje žiemos pusėje.
Kaune gulbės paprastai šeriamos prie Nemuno, ties Kauno hidroelektrine ar Panemunėje.
„Daugumai žmonių paukščių lesinimas žiemą neretai virsta trumpalaike akcija. Žiemos pradžioje neretas imasi šios globėjiškos veiklos.
Paukščiai pripranta pastoviose vietose surasti jiems paliekamo maisto ir jas lanko. Jeigu nustosite lesinti paukščius per pačius šalčius, didelė tikimybė, kad daugelis jų žus. Jeigu nuolat lesinti paukščių negalėsite, geriau ir nepradėkite to daryti“, – sakė ornitologas.
Paukščius galima lesinti saulėgrąžomis, linų ir spygliuočių medžių sėklomis, nesūdytais lašiniais, balta duona, varške, kruopomis, obuoliais, virtais ryžiais, nesaldintais avižiniais dribsniais.
Per šalčius drėgnas lesalas greitai sukietėja, todėl baltos duonos trupinius geriausia maišyti su aliejumi – tada jie išlieka minkšti.
