Besiblaškantis paukštis buvo nutolęs nuo kranto per 30 metrų. Išgelbėtą baltapūkę gulbę ugniagesiai perdavė gyvūnų globėjų asociacijos atstovams. Labai norėtųsi tikėti, kad išgelbėtasis paukštis pasveiks ir išdidžiai ne tik plaukios, bet ir galės pakilti skrydžiui.
Nuoširdus ačiū visiems, kurie atskuba į pagalbą ir gelbsti gyvybes“, – gelbėjimo operacijos vaizdais pasidalijusi pranešė Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, pasaulyje gyvena septynios gulbių rūšys. Lietuvoje aptinkamo 3 rūšys. Gulbė nebylė peri nuo 1937 (Žuvinto ežere); gausi.
Kūno ilgis apie 155 cm, masė 7–15 kg. Balta, snapas oranžiškai raudonas su juodu gumbu pamate, tarp snapo ir akių juodas plikos odos plotas. Kojos juodos. Jaunikliai pilki. Plaukdama kaklą išriečia S raidės pavidalu, pašiaušia pečių plunksnas. Balsas duslus, prikimęs.
Gyvena negiliuose, vandens augalais apaugusiuose vandenyse. Lizdą krauna salelėse ir nendrių tankumynuose. Deda 5–8 baltus kiaušinius, peri patelė 34–38 dienas. Jaunikliai lytiškai subręsta trečiais–ketvirtais metais. Traukianti, išskrenda spalio mėnesį, grįžta vasario pabaigoje–kovo pradžioje. Vis dažniau žiemoja.
Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus; 7–10 kg) dažna traukimo metu Nemuno žemupio užliejamose pievose, peri negausiai, dažniausiai žuvininkystės tvenkiniuose. Balta, snapo pamatinė dalis ir šonai geltoni, galas juodas. Plaukiodama kaklą ištiesia vertikaliai aukštyn. Balsas stiprus, trimituojantis. Pastaruoju metu perinti populiacija didėja.
Kovo–balandžio, spalio–lapkričio mėnesiais aptinkama ir mažoji gulbė (Cygnus columbianus; apie 115 cm, 5–6 kg). Retai peri ir žiemoja.
