Visai šeimai teko gelbėti automobilio numuštą mažąjį apuoką. Gelbėjimo operacija pavyko puikiai, o po laiminga žvaigžde gimęs mažasis apuokas dabar yra patikimų gamtininkų rankose.
Partrenkė automobilis
Viskas prasidėjo nuo to, kad šalia pagrindinio kelio gyvenantys kalnaberžiškiai vieną dieną tapo liūdno įvykio liudininkais.
„Tądien apie 12 val. mano vyras su dukryte ir vyro draugas buvo mūsų kieme, šnekučiavosi, 4 metų dukrytė Austėja žaidė tolėliau. Netrukus atbėgusi pas tėtį ji papasakojo mačiusi, kad mašina nutrenkė paukštį.
Mes gyvename prie pat kelio, tad už mūsų tvoros sužalotas paukštis ir gulėjo. Vyras su draugu iškart nubėgo pažiūrėti – o ten gulėjo pelėda“, – prisiminė vietos gyventoja Oksana Kriaučiūnienė, kuri dar nežinojo, kad automobilis partrenkė ne pelėdą, o mažąjį apuoką.
Paukštis buvo sužeistas
Patvoryje, šalikelėje gulėjęs paukštis buvo sužeistas. Jis skristi nebegalėjo, tik tūpčiojo vietoje. Kriaučiūnai suprato – paukščiui skubiai reikalinga specialistų pagalba.
„Vyras iš pradžių bijojo paukštį paimti į rankas, nes jis labai draskėsi. Bet matėsi, kad jam lūžęs sparnas. Įsidrąsinę vyrai parnešė paukštį į mūsų kiemą, apžiūrėjau ir aš jį, tada puoliau skambinti žinomam Kėdainių veterinarijos gydytojui.
Galvojom, kad veterinaras paukštį priimtų sekmadienį, tačiau jis atsakė, kad tokiu atveju jis nieko negali padėti – reikia skambinti tiesiai į gyvūnų tarnybą „Nuaras“, nes, jei sparnas lūžęs – teks amputuoti“, – dėstė į nelaimę patekusiam paukščiui norėjusi padėti moteris.
Prasidėjo kova
Netrukus prasidėjo ilgai trukusi ir begalinės kantrybės reikalavusi moters kova. Ir kur tik ji nebandė skambinti...
„Aš skambinau į „Nuarą“– niekas ragelio man iš pradžių nekėlė... Toliau skambinau 112 – operatorius sujungė su aplinkos apsaugos budinčiu pareigūnu, kuris man niekuo negalėjo padėti, tik paklausė – kam paėmėme tą paukštį. Aplinkosaugininkas patarė skambinti į „Nuarą“. Na, žodžiu, supratau, kad laukia kryžiaus keliai su tuo paukščiu, tačiau nusileisti neketinau“, – pasakojo geradarė.
Gavo patarimų
Iš antro karto moteriai pavyko prisiskambinti į „Nuarą“, tačiau paaiškėjo, kad prieglaudėlė yra perpildyta.
„Vėliau prisiskambinau į „Nuarą“, o prieglauda, pasirodo, perpildyta, jie neturėjo kur mūsų pelėdžiuko priglausti. Maloni moteris iš „Nuaro“ tik pasakė, kad paukštį laikyti reikia tamsioje vėsioje vietoje, tad susiradome didelę dėžę, įdėjome ten paukštuką ir nunešėme į garažą“, – įvykių eigą prisiminė O. Kriučiūnienė.
Nusprendė priglausti
Netekusi vilties šeima nusprendė laukinį paukštį priglausti ir bandyti jį išgelbėti, žmonės niekaip negalėjo susitaikyti su tuo, kad paukštis turės žūti dėl žmogaus kaltės.
„Labai gaila buvo paukščio, mes jau nusprendėme jį pas save priglausti, tačiau sparną vis tiek reikėjo operuoti, ir net nežinojome kuo jį maitinti. Na, kilo labai daug klausimų, nes paukštis laukinis, o mes ne specialistai.
Tuomet trumpai istoriją išdėsčiau internete ir paprašiau gerų žmonių patarimų. Gavau pažįstamos žinutę, kad kreiptis reikia į pramogų ir poilsio parko „Adomaitynės“ šeimininkus – jie tikrai padės“, – lyg šviesą tunelio gale išvydusi kalbėjo geradarė.
Ne pelėda, o apuokas
Kraštiečiai Gytis ir Dovilė Gaubiai bei Gyčio mama Stanislava Kėdainių rajone kuria pramogų parką su minizoologijos ir botanikos sodu „Adomaitynė“. Jie kaipmat ištiesė pagalbos ranką.
„Kreipėmės į poną G. Gaubį ir neilgai trukus jie atvažiavo pas mus. Apžiūrėjo paukštį, įvertino, kad sparnas tikrai lūžęs ir nusprendė jį pasiimti, o pirmadienį gabenti į Kauną operuoti.
Taip jau yra, kad Kėdainiuose laukinių paukščių niekas neoperuoja. Tiesa, jis mus informavo, kad mūsų rastas paukštis yra ne pelėda, o tikrųjų pelėdų šeimos paukštis mažasis apuokas“, – prisiminė gelbėtoja.
Dėkoja dukrytei
Patys Kriaučiūnai didvyriais savęs nelaiko, labiausiai jie dėkoja savo ketverių metų dukrytei Austėjai, kuri pastebėjusi nelaimę kaipmat informavo tėtį.
„Na, tiek tos istorijos – bet mūsų didvyrė dukrytė, nes ji laiku pastebėjo paukštį šalikelėje, kitaip butų neaišku, kiek ten būtų gulėjęs apuokiukas, kol nugaištų. Būtų ne galo gaila, tad padarėme visa šeima ką galėjome“, – atsiduso kalnaberžiškė Oksana.
Apuokiukas gerose rankose
Šiuo metu mažąjį apuoką savo globon perėmę „Adomaitynės“ parko įkūrėjai rūpinasi, kad paukštis sugytų.
„Mažajam apuokui yra dešiniojo sparno alkūnės sąnario lūžis. Sparnas sutvarstytas ir sutarėm su veterinaru, kad po 2–3 savaičių nuvešim pakartotinei apžiūrai, siekdami, kad šis paukštis ateityje galėtų grįžti į laisvę.
Anot veterinarų, sparną jis valdys, bet dėl nedėkingo lūžio vargu ar jis skraidys, daug vilčių neduoda. Labai daug komentuoti negalime, nes viskas spręsis po 2–3 savaičių“, – dėstė paukščiu besirūpinantis G. Gaubys.
Padėjo, išgijo
Gamtininkas atskleidė, kad pastaruoju metu „Adomaitynė“ padėjo ne vienam laukiniam paukščiui. Ir visi pagalbos atvejai buvo sėkmingi.
„Pastaruoju metu labai daug paukščių esam padėję, visi atvejai buvo sėkmingi. Per paskutines kelias savaites, bendradarbiaujant su Gyvūnų globėjų asociacija, mūsų globon pateko net trys didingi Lietuvos paukščiai, kurie laisvėje be mūsų pagalbos, deja, jau nebeišgyventų – baltoji gulbė nebylė, kuri buvo rasta prie Kauno hidroelektrinės sužalotu sparnu, kurį teko amputuoti.
Minėtas mažasis apuokas, kuris, viliamės, grįš į laisvę, ir naminė pelėda, kuriai taip pat amputuotas sparnas. Jos tikrosios istorijos nežinome, nes ji jau kelias dienas gyveno klinikėlėje ir jų atstovai paprašė ją priimti globon. Tad, sutvarkius dokumentus ir kitus formalumus, įsipareigojome ją priimti“, – paaiškino G. Gaubys.
