Atvirkščiai: jie savo poreikiams ėmėsi muziejaus aplinkos kardinalių pertvarkų. Jos labai sparčios ir žiaurios: ko gero, reikės pjauti nemažai muziejaus tvenkinius supančių medžių.
Mat ruošdami atsargas žiemai bebrai faktiškai juos sunaikino. Tiesa, Rokiškio miesto seniūnija talkina muziejui atsikratyti nepageidaujamų tvenkinio įnamių. Tačiau aplinkosaugos specialisto teigimu, bebrus galima gaudyti tik spąstais, ir šis procesas gali užtrukti.
Bebrai buvo pastebėti rudeniop
Pasak Rokiškio krašto muziejaus direktorės Nijolės Šniokienės, bebrai dvaro tvenkiniuose buvo pastebėti rudeniop. Veiklos pėdsakai pastaruoju metu tapo itin akivaizdūs: vienas po kito apgraužti didoki medžiai.
Dabar bebrų ardomoji veikla suintensyvėjo – gyvūnėliai ruošiasi žiemos atsargas. Todėl apie tvenkinius vienas po kito graužiami didžiuliai medžiai.
Ne visus juos žvėreliai nuvertė: kai kuriuos tik gerokai pagraužė ir paliko. „Gaila gadinamų medžių. Keletą apvyniojome tinklu, bet tai ne išeitis“, – sakė muziejaus direktorė.
Bebrai ne tik sugadino nemažai tvekinius supančių medžių, bet kenkia ir patiems tvenkiniams. Jei ten bus suręsta užtvanka ir bebrų skaičius išaugs, akivaizdu, kad ir šiaip jau valytini vandens telkiniai ims pelkėti.
Todėl, pasak muziejaus direktorės, vos tik pamačius, kad tvenkiniuose yra nepageidaujamų gyventojų, imta spręsti problemą, kol ji neįsisenėjo. Tačiau išnaikinti bebrus ne taip paprasta: mieste jų šaudyti negalima.
Seniūnija padėjo
Rokiškio krašto muziejaus Ūkio skyriaus vedėjas Valentinas Skeirys „Rokiškio Sirenai“ patvirtino, kad dalį medžių bandoma apsaugoti apjuosiant juos tinklu. Tačiau žvėrelių tai neatbaido: jei tinklu apjuostas vienas medis, jie ima „tvarkyti“ greta augančius. „Visų medžių tinklu gi neapjuosi“, – sakė pašnekovas. Pasak jo, vienintelis problemos sprendimas – iškraustyti bebrus iš tvenkinių.
O kaip tai padaryti? Kadangi veiksmas vyksta miesto teritorijoje, vienintelė galima priemonė bebrų atsikratyti – išgaudyti juos specialiais, Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančiais spąstais.
Pasak pašnekovo, už pagalbą sprendžiant šį klausimą, muziejus dėkingas Rokiškio miesto seniūnijai: ji ir leidimus bebrams gaudyti gavo, ir jų gaudymo procedūra pasirūpino. Pasak V. Skeirio, jau prasidėjo ir bebrų gaudymas.
Į spąstus įvilioti nelengva
Rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Darutis Krivas „Rokiškio Sirenai“ patvirtino, kad savivaldybei problema žinoma, imtasi priemonių bebrus išgyvendinti iš tvenkinių. Tai jau ne pirmasis kartas, kai jie bando apgyvendinti šią patrauklią vietą. Tačiau anksčiau tvenkiniai buvo apžėlę menkaverčiais krūmais, tai bebrai naikino pirmiausia juos, todėl žala buvo ne tokia akivaizdi. Dabar gi, išnaikinus menkaverčius želdinius, bebrai neturi kito maisto šaltinio, išskyrus medžius.
Pasak pašnekovo, bebrai ruošiasi sau gyvenamąją vietą bei maisto atsargas: žalias medžių šakeles. Kitaip jų pasiekti negali, kaip tik nugrauždami medį ir nuversdami jį į vandenį.
Kiek tiksliai bebrų yra tvenkiniuose, neaišku. „Kalbama buvo, kad matyti vienas. Tik vargu ar bebras gyvens vienas, tikriausiai jų yra bent jau pora“, – svarstė D. Krivas.
Gaudyti spąstais bebrus, pasak jo, yra išduotas leidimas. Tačiau išduotas leidimas ir pastatyti spąstai visiškai nereiškia, kad bebrai tuoj pat puls į juos lįsti. „Gali būti, kad jų gaudymas gali užtrukti ne vieną dieną“, – sakė pašnekovas. O kol bus pagauti, natūralu, kad bebrai toliau kaups maisto atsargas, naikindami aplinkinius medžius.
O koks likimas laukia jau pažeistų medžių? Pasak D. Krivo, akivaizdu, kad juos teks pjauti.
Papildyta.
Rokiškio miesto seniūnas A. Krasauskas Rokiškio Sireną informavo, jog antradienio rytą pavyko sėkmingai sugauti vieną, o trečiadienio, spalio 28-sios rytą – dar tris bebrų jauniklius.
