Prieš kelerius metus 41-erių Gintaro Kolesnyko šeima pasistatė namą Sudeikių miestelyje (Utenos r.), ant Alaušo ežero kranto. Iki vandens – vos 20 metrų, tad meškerė pati prašosi į rankas.
Gintaras pripažino, kad jis neblogas žvejys – iš ežero iki šiol traukdavo po 3–4 kg sveriančius karšius.
Žuvis užkibo naktį
„Kaimynai kalbėjo, jog jie yra sužvejoję ir šešių, septynių kilogramų karšių. Tačiau tikrai nesitikėjau, jog man pavyks sugauti dar sunkesnį, – pasakojo Gintaras, iš Alaušo ištraukęs įspūdingą žuvį. – Buvo naktis, lijo. Mano meškerės buvo ant pontono ežere, 20 m nuo kranto.
Žiūrėjau namuose televizorių, kai per raciją išgirdau pypsėjimą. Karpininkai taip žvejoja, – kai užkimba žuvis, ant meškerės pritvirtintas įrenginys ima pypsėti.
Sėdau į valtį, nusiyriau iki pontono ir ėmiau traukti žuvį. Ji šiek tiek suspurdėjo, bet stipriai nesiblaškė, nes toje vietoje gilu. Jei būčiau tempęs į krantą, žuvis iškart būtų pajutusi dugną ir blaškiusis. Ištraukiau karšį graibštu.“
Sugautas laimikis buvo stambus. Kai Gintaras jį pasvėrė, suprato, jog jam labai pasisekė – karšis svėrė 8 kg ir 435 gramus.
Amžių nustato pagal žvynus
Gintaras apie stambią žuvį pasigyrė savo draugams.
Žinia apie rekordinio dydžio bei svorio karšį pasiekė ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Zoologijos katedros docentą, biomedicinos mokslų daktarą, ichtiologą Egidijų Bukelskį.
Jis iškart susisiekė su Gintaru ir paprašė išsaugoti karšio žvynų, kad būtų galima nustatyti jo amžių. Pagal juos paaiškėjo, kad karšis yra 25–30 metų.
„Džiugu, kad Gintaras neslėpė savo laimikio. Bemaž prieš 35 metus sužinojau, jog Alaušo ežere tinklais buvo sugauti neva 10-12 kg sveriantys karšiai. Tąsyk žvejų prašiau žvynų. Jie pažadėjo, bet taip ir nesulaukiau“, – sakė ichtiologas E.Bukelskis.
Žuvies metus galima suskaičiuoti pagal žymes ant žvyno, panašiai, kaip apskaičiuojamas medžio amžius pagal kamieno rieves. E.Bukelskis apgailestavo, jog dėl karantino kol kas negali pasinaudoti galingu mikroskopu ir nustatyti tikslaus sugauto karšio amžiaus.
Nesigaili grįžęs į gimtinę
Kai pasklido žinia apie sugautą milžinišką karšį, Gintarui ėmė skambinti susidomėję ir norintys atvažiuoti žvejai. Vyras net Utenos gatvėse sulaukdavo klausimų apie laimikį, pažįstami sveikindavo su sėkme.
Iš didžiulio karšio šiuo metu likusi tik galva: „Iškepėme keturias keptuves žuvies, pavaišinome ir draugus, ir gimines. Karšio galvą palikome žuvienei Kalėdoms.“
Nuo 1999 iki 2015 m. Gintaras gyveno ir dirbo Anglijoje.
„Į Lietuvą su šeima grįžome dėl dviejų priežasčių. Dvi mūsų dukros gimė Anglijoje. Kai atėjo laikas joms eiti į mokyklą, nutarėme, jog mergaitės mokysis Lietuvoje. Be to, paveldėjau senelio žemę ant Alaušo ežero kranto. Nusprendėme statytis namą.
Nesigailiu, kad grįžau į Lietuvą, nebenoriu į miestą. Nuvažiuoju į Vilnių ir norisi kuo greičiau grįžti į Sudeikius. Atrodo, Londone gyvenęs turėjau priprasti, bet dideli miestai jau ne man“, – sakė G.Kolesnykas.
Gerokai pralenkė kitų žvejų laimikius
Ichtiologo E.Bukelskio duomenimis, Europoje užfiksuotas rekordinio dydžio karšis svėrė 6 kg, o sugautas prieš dvejus metus Naručio ežere (Baltarusija) – 6 kg ir 950 g.
2015 m., kaip teigė žiniasklaida, Seirijo ežere (Lazdijų r.) užkibo 7,43 kg svorio karšis.
