Pasak mokslininkų, žurnale „Proceedings of the Royal Society B“ paskelbtos išvados turėtų paskatinti permąstyti tarptautinius pavojaus aplinkai vertinimus.
Tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip jonizuojančioji spinduliuotė veikia vabzdžius, kurie dažnai laikomi atsparesniais už kitas rūšis.
Mokslininkai Škotijoje ir Vokietijoje laboratorijos sąlygomis paveikė kamanių kolonijas įvairaus zonoje aplink sprogusią Černobylio elektrinę stebimo intensyvumo spinduliuote.
Tyrėjai nustatė, kad kolonijų dauginimasis sumažėjo 30–45 proc., jei jos buvo paveiktos tokiomis dozėmis, kurios anksčiau būdavo laikomos nedarančiomis poveikio vabzdžiams.
„Nustatėme, kad esant tokiems radiacijos lygiams, kurie fiksuojami Černobylyje, kolonijoje atsirandančių naujų motinėlių skaičius buvo reikšmingai mažesnis, o kolonijos augimas sulėtėjo: kolonijos savo didžiausią svorį pasiekė savaite vėliau“, – sakė pagrindinė straipsnio autorė Katherine Raines (Ketrin Reinz).
Sterlingo universiteto aplinkos taršos dėstytoja elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP rašė, jog mokslininkai „numato, kad tai galėjo paveikti apdulkinimą ir ekosistemines paslaugas užterštuose rajonuose“.
Autoriai pažymi, kad kamanes pasirinko dėl laboratorinių tyrimų su jomis trūkumo ir jų itin didelės reikšmės apdulkinimui.
Jonizuojančiąją spinduliuotę gali nulemti branduoliniai objektai ar medicininės procedūros, bet bandymų metu jos intensyvumas buvo didesnis nei įprastai aplinkoje, sakė K. Raines.
Tačiau ji pridūrė, jog mokslininkus „labai nustebino“ pastebėtas jų naudoto „žemo“ lygio spinduliuotės poveikis.
„Mūsų tyrimas rodytų, kad vabzdžiai, gyvenantys labiausiai užterštuose Černobylio rajonuose, gali justi žalingą poveikį, o tai savo ruožtu gali turėti pasekmių ekosisteminėms paslaugoms, tokioms kaip apdulkinimas“, – pridūrė ji.
Pasak autorių, jei jų išvadas galima apibendrinti, „jos rodytų, kad vabzdžiai patiria reikšmingas neigiamas pasekmes esant tokioms dozėms, kurios anksčiau buvo laikomos saugiomis“. Tyrėjai ragina persvarstyti tarptautines aplinkos radiologinės apsaugos gaires.
Didžiausia pasaulyje atominės energetikos katastrofa laikoma avarija Černobylyje įvyko 1986 metais.
Žmonėms neleidžiama gyventi netoli Černobylio elektrinės. Apleistas gyvenvietes uždarojoje zonoje supa miškai, kuriuose gyvena paukščiai, vilkai, briedžiai ir lūšys.
2016 metais virš sprogusio 4-ojo elektrinės reaktoriaus buvo pastatytas didžiulis apsauginis gaubtas.
