„Susitikimą mes organizavome, kad išsiaiškintume, kaip viena ir kita pusė supranta, kokia žinia viešojoje erdvėje yra paskleista būtent dėl Žuvinto biosferos rezervate taikomų nuostatų, kadangi labai plačiai nuskambėjo, kad medžioklė yra galima. Tai šito susitikimo tikslas ir buvo išsiaiškinti galutinai, kaip mes traktuojame, ar galima ji, ar negalima. Ir pagal galiojančius visus teisės aktus ir nutarimus pozicija yra tokia, kad medžioklė šioje teritorijoje yra negalima“, – Eltai teigė L.Valalytė.
Viceministrė pažymi, kad yra du Vyriausybės nutarimai, kuriais remiantis vandens paukščių medžioklė Žuvinto biosferos rezervate yra draudžiama, ir ragina medžiotojus nesikliauti pasklidusia klaidinga Žuvinto direktoriaus interpretacija.
„Yra du Vyriausybės nutarimai, kur viename iš jų yra labai aiškiai pasakyta, kad vandens, pelkių paukščiai negali būti medžiojami tose teritorijose, kurios yra pripažintos kaip svarbios paukščių migracijos buveinei. Kitame nutarime, kuris yra įsigaliojęs jau nuo praėjusių metų spalio mėnesio, vėlgi aiškiai yra apibrėžtos teritorijos, kur yra neleidžiama medžioti saugant tuos paukščius.
Tai manau, kad mes tikrai sutarėme, kad, jeigu yra du Vyriausybės nutarimai, kurie yra vienas su kitu susieti, ir ten yra įtvirtinta nuostata, kuri konkrečiai sako, kad negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai. Interpretacija, kuri yra pasklidusi, yra tiesiog klaidinama. Norime pasakyti, kad, jeigu medžiotojai planuoja vykti ir medžioti pasinaudodami Žuvinto direktoriaus kvietimu ir pasakojimu, kad tai yra leidžiama, tai tikrai to nedarykite, nes tai yra negalima“, – teigė ji.
„Vėlgi kyla kausimas, kaip vadovai traktuoja teisės aktus ir juos paskaito, jeigu (vienoje vietoje – ELTA) nėra parašyta kažko, tai reiškia, kad kiti teisės aktai kaip ir negalioja. Tokia interpretacija iš principo yra neteisinga, nes nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia“, – pridūrė ji.
L.Valalytė pripažino, kad kai kurie teisės aktai gali atrodyti painoki, ir pridūrė, kad dar šį rudenį bus sudaroma speciali darbo grupė dėl medžioklės taisyklių papildymo ir aiškesnio reglamentavimo.
„Galbūt yra neaiškumo šiek tiek, bet tai neatleidžia nuo atsakomybės ir tai nesudaro sąlygų medžioti. Buvo nutarta, kad rudenį bus sudaroma grupė būtent dėl medžioklės taisyklių papildymo, kur būtų labai aiškiai išdėlioti aspektai, kada saugomose teritorijose ir kaip galima medžioti. Medžioklės taisyklėse turėtų atsirasti aiškesnis reglamentavimas, bet negalima skleisti žinios, kuri dabar Žuvinto vadovų yra paskleista, kad Žuvinte medžioklė yra galima. Taip nėra“, – sakė L.Valalytė.
Tuo metu Žuvinto biosferos rezervato direktorius A.Pranaitis pripažino, kad susitikimo metu buvo prieita prie bendros išvados, jog tam tikri teisės aktai visgi draudžia vandens paukščių medžioklę Žuvinte.
„Iš principo išsiaiškinome viena, kad kai kurie teisės akto reikalavimai vis tiktai galioja Žuvinto biosferos rezervatui tiek, kad jie nėra tiesiogiai susieti su medžioklės taisyklėmis. Tai yra probleminis dalykas“, – sakė jis.
A.Pranaitis Eltai teigė, kad pagrindinė nesusikalbėjimo su Aplinkos ministerija priežastis yra painiava ir neaiškumas teisės aktuose.
„Nesusikalbėjimą lėmė būtent tai, kad yra visiškai neaišku, kas yra medžioklės taisyklėse įrašyta. Medžiotojai turi vadovautis vienais dokumentais, o mes vadovaujamės dokumentais, kurie medžiotojams iš principo nežinomi. Šiuo atveju mūsų nuostatomis nėra referuojama tiesiai į medžioklės tvarkas.
Aplinkos ministerijos teisininkai vis tik galvoja, kad reiktų bet kokiu atveju taikyti ir saugomų teritorijų nuostatus, nors jie tiesiogiai niekaip nekoreliuoja su medžioklės taisyklėmis. Bendra išvada buvo tokia, kad medžiotojai niekaip negalėtų būti baudžiami už medžioklę, bet vietoj to būtų baudžiami už saugomų teritorijų pažeidimą, kas visiškai neatitinka ir nėra susiję su medžiokliniais dalykais“, – sakė Žuvinto rezervato direktorius.
A.Pranaitis priduria, kad, nors medžiojantiems rezervate negrėstų baudos dėl medžioklės taisyklių pažeidimų, jie būtų baudžiami dėl saugomų teritorijų pažeidimo.
