Tad nuo rugpjūčio 15-osios čia galima medžioti vienų rūšių vandens paukščius, nuo rugsėjo 15-osios – kitų.
Lietuvos ornitologų draugijos direktoriaus Liutauro Raudonikio teigimu, aplinkos ministerija neatsižvelgė į šios draugijos siūlymus uždrausti vandens paukščių medžioklę apsaugai skirtose teritorijose.
Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis teigia, kad medžioklė vandens paukščių susitelkimams padarys didžiulę ilgalaikę žalą.
Gamtosaugininkų pusėn dėl pakeistų rezervato nuostatų stojo ir prezidentūra, tačiau bent kol kas situacija nesikeičia.
Grėsmė – tūkstančiams paukščių
Kaip sako Žuvinto biosferos rezervato direktorius A.Pranaitis, Žuvinto ežeras ir apylinkės yra pirmoji Lietuvoje teritorija, kurioje dar prieškarinės nepriklausomos Lietuvos laikais buvo uždrausta paukščių medžioklė, jos draudimas vieno kilometro spinduliu nuo Žuvinto ežero atsirado 1928-aisiais ir beveik be išimčių galiojo iki 1967-ųjų.
Vėliau draudžiama vandens paukščių medžioklės zona išplėsta iki kelių kilometrų nuo 1937-aisiais įsteigto pirmojo šalyje Žuvinto gamtinio rezervato ribos.
2002-aisiais šio rezervato ir gretimų draustinių pagrindu įsteigus Žuvinto biosferos rezervatą, paukščių medžioklė draudžiama visoje šioje saugomoje teritorijoje. Žuvinto gamtinis rezervatas tapo svarbiausia biosferos rezervato dalimi arba branduoliu.
Liepos pradžioje Vyriausybei pritarus aplinkos ministro K.Mažeikos pateiktiems šio biosferos rezervato nuostatų pakeitimams, iš jų buvo išbraukti visi apribojimai, susiję su medžiokle.
Kaip teigia Lietuvos ornitologų draugijos direktorius L.Raudonikis, aplinkos ministras, patvirtinęs Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimus, neatsižvelgė į šios draugijos siūlymus uždrausti vandens paukščių medžiokles visose tarptautinio tinklo Natura 2000, į kurį patenka ir Žuvinto biosferos rezervatas, teritorijose, jei jos yra saugomos kaip migruojančių paukščių susitelkimo vietos.
Žuvinto biosferos rezervatas yra įrašytas ir į tarptautinės svarbos teritorijų sąrašą, priskirtą Ramsaro konvencijai – Jungtinių Tautų konvencijai dėl pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugai.
Įsigaliojus Vyriausybės pakeistiems šio biosferos rezervato nuostatams, pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytus terminus Žuvinte vandens paukščių medžioklė tapo galima kaip bet kurioje kitoje nesaugomoje Lietuvos vietoje.
Tad tūkstančiams vandens paukščių, nuolat skraidančių Žuvinto rezervate, iškilo realus pavojus.
Nuo rugpjūčio 15-osios ant Žuvinto ežero kranto galima legaliai šaudyti didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles antis, perkūno oželius, slankas, želmenines ir baltakaktes žąsis, o nuo rugsėjo 15-osios – kuoduotąsias antis, laukius.
Žuvinto biosferos rezervato specialistų turimais duomenimis, šiuo metu Žuvinto ežere telkiasi beveik 1 tūkst. didžiųjų ančių, beveik 4 tūkst. pilkųjų žąsų, ežero apylinkėse – per 1 tūkst. 200 pilkųjų gervių.
A.Pranaičio pastebėjimu, Žuvinto gamtinio rezervato zona, kur vandens paukščių medžioklė draudžiama, vietomis nesiekia nė 80 metrų pločio apie šį žinomiausią Lietuvoje paukščių ežerą, tad legaliai galima medžioti visiškai Žuvinto paežerėje. Svarbu, kad nušautas paukštis nekristų į gamtinio rezervato statusu saugomą teritoriją.
„Sparnuočių medžioklei neliko apribojimų ne tik Žuvinto ežero prieigose, bet ir labai svarbiame migruojančių paukščių apsaugai Žaltyčio ežere, saugomame Žuvinto biosferos rezervate botaninio zoologinio draustinio statusu“, – pažymi rezervato direktorius.
„Labai tikiuosi, kad medžiotojai turės sąžinės ir savigarbos“
A.Pranaičio pasiteiravus, ar rezervate jau pastebėti vandens paukščių medžiotojai, jis tvirtino, kad darbuotojai yra girdėję šūvių, tačiau sunku pasakyti, ar buvo medžiojami paukščiai: „Šio proceso mes negalime kontroliuoti, kai Vyriausybės pakeistuose nuostatuose įteisinta legali medžioklė. Aš labai tikiuosi, kad medžiotojai turės sąžinės ir savigarbos nesinaudoti jiems naujai suteikta teise medžioti paukščius ant Žuvinto ežero kranto.
Bet, jei tokia teise kas pasinaudotų, vandens paukščių susitelkimams būtų padaryta didžiulė ilgalaikė žala. Visiškai nesvarbu, nušaus ką medžiotojas ar nenušaus. Net pavieniai šūviai ilgam gali išblaškyti jautrių paukščių sankaupas, tokių kaip gervės ar žąsys, kurių apsaugai visas biosferos rezervatas yra paskelbtas tarptautinio tinklo Natura 2000 teritorija.“
Daugelis vandens paukščių susitelkimo vietas pasirenka ten, kur randa maisto ir yra saugūs. Žuvintas iki šiol buvo būtent tokia saugi vieta paukščiams. Ištisos paukščių populiacijos dešimtmečius čia jautėsi saugios ir neblaškomos šūvių.
Dabar rezervatas gali tapti paukščių medžioklės plotais.
Pasigendama ministerijos iniciatyvos
Lietuvos ornitologų draugijos direktoriaus L.Raudonikio pastebėjimu, paukščių medžioklės įteisinimas Žuvinto biosferos rezervate yra tik vienas atvejis, Lietuvoje yra kur kas daugiau labai svarbių teritorijų, pro kurias migruoja ir kuriose susitelkia vandens paukščiai, tačiau jose paukščių medžioklė teisiškai nesureguliuota: „Aplinkos ministerija ne tik nesiima iniciatyvos įteisinti teisės aktuose valstybės prisiimtų įsipareigojimų, kurie susiję su paukščių medžiokle specialiai jų apsaugai įsteigtose teritorijose. Kaip minėjau, ji netgi neatsižvelgė į mūsų draugijos siūlymus uždrausti medžioklę vandens paukščių apsaugai skirtose teritorijose. Manome, kad Medžioklės taisyklėse turėtų būti tokių teritorijų sąrašas.“
Kaip sakė L.Raudonikis, Vyriausybė yra patvirtinusi Bendruosius buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatus, kuriuose aiškiai nurodoma, kad globaliai nykstančių mažųjų žąsų sankaupose, rudžių, ančių veisimose vietose negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, reguliuojant didžiųjų kormoranų gausą žuvininkystės tvenkiniuose.
Lietuvos ornitologų draugijos direktoriaus tvirtinimu, tas pats apsaugos statusas turi būti taikomas migruojančių vandens ir pelkių paukščių – ausuotųjų ir raguotųjų kragų, baltųjų garnių, gulbių, žąsų, cyplių, pilkųjų ir kitų saugomų ančių, laukių, gervių, tilvikinių paukščių sankaupų apsaugai skirtose vietose, turinčiose Natura 2000 paukščių apsaugai svarbių teritorijų statusą: „Tačiau visi šie apribojimai įsigalioja tik tiesiogiai perkėlus į saugomų teritorijų teisės aktus arba Medžioklės taisykles. Dabar gi anksčiau galioję paukščių medžioklės ribojimų reikalavimai, kaip Žuvinto biosferos rezervato atveju, yra iš viso išbraukiami.“
Prezidentūra atsakymo iš Vyriausybės dar negavo Liepos pabaigoje dėl Vyriausybės pakeistų Žuvinto biosferos rezervato nuostatų, kuriomis čia pagal nesuprantamus kriterijus įteisinta vandens paukščių medžioklė ir poledinė žvejyba kelis kartus didesniam vietinių gyventojų ratui, į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą kreipėsi Lietuvos ornitologų draugija ir nevyriausybinė aplinkosaugos organizacija, viešoji įstaiga Baltijos aplinkos forumas.
Kreipimesi reiškiamas susirūpinimas Žuvinto biosferos rezervato niokojimu, Vyriausybei priimant pakeistus rezervato nuostatus nebuvo atsižvelgta į mokslinių tyrimų duomenis, kurie rodo, kad Žuvinto ežere žuvų gaudymas turi neigiamą poveikį šio išskirtinai seklaus ir jautraus ežero ekosistemai, o plėšriosios žuvys šiame ežere sparčiai nyksta.
Prezidentūra, gavusi tokį minėtų organizacijų kreipimąsi, savo ruožtu rugpjūčio pradžioje kreipėsi į Vyriausybę.
Prezidentūros kreipimesi pažymima, jog, Vyriausybei priimant nutarimą dėl Žuvinto biosferos rezervato nuostatų pakeitimo, nebuvo atsižvelgta, kad žvejyba, kaip galima veikla gamtiniuose rezervatuose, neįtvirtinta nei Saugomų teritorijų įstatyme, nei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
Taip pat prezidentūros rašte Vyriausybei reiškiama nuomonė, kad bet kokie sprendimai dėl rezervato gali būti priimami tik išsamiai išdiskutavus su visuomene bei turint aiškų mokslinį įvertinimą dėl pakeitimų galimo poveikio tokioms vertingoms teritorijoms ir jų ekosistemoms.
Kadangi nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai, saugomų teritorijų specialistai yra nurodę, kad Vyriausybės nutarimu įtvirtinti pakeitimai gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį Žuvinto biosferos rezervato būklei, prezidentūra tikisi, jog Vyriausybė atsižvelgs į jos ir nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų argumentus ir priims sprendimą nutarimą atitinkamai pakeisti.
Iki šiol Vyriausybė prezidentūrai nėra pateikusi atsakymo. Tad vandens paukščių medžioklė Žuvinte jau galima, galbūt sėkmingai vyks ir poledinė žvejyba, – saugoma teritorija paverčiama tam tikrų pramogų zona.
Negi tokiu tikslu įkurta ši saugoma teritorija ir dar esanti pasauliniame biosferos rezervatų tinkle?
