Tai pirmas kartas, kuomet Lietuvos zoologijos sodo specialistai į gamtą paleis ne tik pačių užaugintus, bet ir adaptuotus didžiųjų apuokų jauniklius.
Lietuvos zoologijos sodo specialistai turi ilgametę didžiųjų apuokų veisimo patirtį. Nuo 2011 metų, kuomet buvo pradėtas vykdyti „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje“ projektas, Lietuvos zoologijos sodas išaugino net 16 apuokų jauniklių, kurie buvo adaptuoti projekto partnerių ir paleisti į gamtą.
Šiais metais pirmą kartą Lietuvos zoologijos sodo specialistai ne tik užaugino, bet ir patys adaptavo didžiųjų apuokų jauniklius. Voljeras didžiųjų apuokų adaptacijai buvo įrengtas bendradarbiaujant su VĮ Valstybinių miškų urėdija.
Apuokai į gamtą bus paleisti naudojant vadinamą minkštąjį paleidimo būdą, tai reiškia, kad kuris laikas jaunikliai dar galės grįžti į adaptacinį voljerą, kuriame ras ėdesio, jei pirmomis gyvenimo laisvėje dienomis nepavyktų jo susimedžioti gamtoje.
Du, itin retų Lietuvoje paukščių – didžiųjų apuokų jaunikliai, jau keletą savaičių gyvena miške įrengtame voljere.
„Tai buvo ne tik be galo įdomus, bet ir nerimo kupinas laikotarpis. Zoologijos sodo darbuotojams jauniklių adaptacija yra visiškai nauja patirtis.
Laimei, į iškilusius klausimus visuomet atsakyti buvo pasirengęs didelę didžiųjų apuokų adaptavimo patirtį sukaupęs Petras Adeikis ir kiti paukščių specialistai.
Įvykiai naujame voljere – medžioklė, grobio dorojimas, tarpusavio santykiai, visos paros metu buvo stebimi vaizdo kameros pagalba. Taip buvo galima stebėti natūralią paukščių elgseną, kai šalia nėra žmogaus.
Abiems didžiųjų apuokų jaunikliams jau yra uždėti siųstuvai, kurių pagalba bus fiksuojamos skrydžio trajektorijos, judėjimo atstumai išleidus juos į gamtą. Surinkti vaizdo įrašai ir duomenys iš siųstuvų padės dar geriau suprasti šių paukščių elgseną“, – nauja patirtimi dalijasi Lietuvos zoologijos sodo Paukščių skyriaus zoologė Rasa Mikuličienė.
Didysis apuokas – vienas įspūdingiausių Lietuvos miškų gyventojų. „Didžioji dalis perinčių didžiųjų apuokų sutinkami Vakarų Lietuvoje – Nemuno deltoje. Pavienės perinčios poros aptinkamos Pietų, Pietryčių ir Rytų Lietuvos miškuose.
Šie paukščiai mūsų šalyje retai sėkmingai užaugina jauniklius. Šiemet iš mums žinomų trijų perėjusių apuokų porų, tik viena užaugino jauniklį. Perėjimo metu apuokai nukenčia dėl ūkininkavimo miškuose, dėl maisto stygiaus, dėl lizdaviečių stokos ir plėšrūnų“, – patirtimi dalijasi Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis.
Didžiųjų apuokų rūšis įrašyta į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, taip pat saugoma Berno konvencijos (II priedas) ir Paukščių direktyvos (I priedas).
Šį rudenį planuojama pradėti naują – „Didžiojo apuoko (Bubo bubo) veisimo ir jo paleidimo į gamtą“ projektą.
Tikimasi, kad Lietuvos zoologijos sodo specialistų įgyta nauja patirtis ne tik veisiant, bet ir adaptuojant didžiųjų apuokų jauniklius, padės pasiekti dar geresnių rezultatų gausinant didžiųjų apuokų populiaciją Lietuvoje.
