Kaip anksčiau portalui lrytas.lt yra sakiusi Vilniaus universiteto Zoologijos katedros darbuotoja dr. Grita Skujienė, viena iš versijų, kaip šie gyvūnai patenka į mūsų kraštus – tai klimato kaita. „Šiltėjant orams jie migruoja į Šiaurę“, – sakė G. Skujienė.
Zoologas, biomedicinos mokslų daktaras Povilas Ivinskis pasakojo, kad maldininkai aktyviai stebimi nuo 2010 metų, o pirmą kartą pastebėti 2008-aisiais Vilniuje, urbanizuotoje teritorijoje.
P. Ivinskio teigimu, maldininkai nėra invaziniai gyvūnai. Jie – svetimžemiai, gausiausiai aptinkami naktimis, prie šviesos šaltinių, ten, kur jie medžioja – gaudo kitus vabzdžius. „Tikėtina, kad jų daugėjimas mūsų šalyje susijęs su klimato kaita.
Aptinkama vis dažniau
Tačiau keičiantis klimatui ne tik maldininkai pastebimi mūsų krašte – kasmet randamos ir naujos skruzdėlių, drugelių ar kitų vabzdžių rūšys“, – kalbėjo gamtininkas P. Ivinskis. O Lietuvoje stebimi maldininkai – tai pavyzdys, jog jie plečia savo arealą į Šiaurę ir Rytus, įsisavina naujas teritorijas.
„Maldininkai niekuo nepavojingi – minta kitais vabzdžiais, drugiais, minkštais vabalais ir pan. Lietuvoje aptinkama viena rūšis, tačiau jų būna dviejų formų – rudos ir žalios spalvos“, – aiškino P. Ivinskis. Lietuvoje pastebimi vasaros pabaigoje, po audrų Maldininkai aktyviausiai pastebimi rugpjūčio pradžioje.
Ypač, kai prasideda audros, vėjai, temperatūrų svyravimai, jie ima migruoti.
Atklysta iš Pietų
Europoje maldininkų plitimas stebimas ir Vokietijoje, ir Lenkijoje. Anksčiau jų populiacijos šiaurinio arealo riba buvo Pietų ir Pietryčių Lenkijos pakraštys. Tuo tarpu natūrali maldininko buveinė – šilta, sausa pieva, netoli miško, ar uolos, kur susiformuoja mikroklimato sąlygos.
„Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lenkijoje maldininkų paplitimo riba pasitraukė į Šiaurę. O pastaruoju metu maldininkas pastebimas ne tik Lietuvoje, bet jau ir Latvijoje“, – portalui lrytas.lt anskčiau sakė gamtininkė, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Jolanta Rimšaitė.
Maldininkai plinta su augalais, sodinukais, kuriuose būna paliktos kiaušinių dėtys. Taip pat ir krovininiu transportu iš užsienio. „Nimfos ir suaugėliai pervežami sunkiosiomis krovininėmis transporto priemonėmis, taip pat gali ir migruoti, tačiau įveikia nedideles teritorijas“, – pasakojo gamtininkė.
Europiniai maldininkai išsirita gegužės-birželio mėnesį, subręsta apie rugpjūtį ir gyvena iki spalio vidurio.
Ir iš tiesų, vabzdys – ypatingas. Šis neįprastas gyvūnas, atkeliavęs iš Centrinės ir Pietų Europos, yra kanibalas: poravimosi metu patelė suėda patinėlio galvą, o šis dauginimosi proceso metu išlieka gyvas. Žinoma, neilgam.
