Kauno marių regioninio parko vyriausiasis specialistas biologas Mindaugas Kirstukas sakė, kad būtent kauniečiai gali didžiuotis, jog turi didžiausias šalies upes ir Kauno marias, kur veisiasi daug įvairių žuvų.
– Kokios žuvys veisiasi Kauno mariose? – „Laikinoji sostinė“ paklausė M.Kirstuko.
– Dugninėmis meškerėmis dažniausiai pavyksta pagauti karšių, sidabrinių karosų, kuojų, lynų, kitų karpinių šeimos žuvų. Iš laivų – sterkų, ešerių, lydekų, salakų, šamų.
Būtent Kauno mariose mėgėjiškos žūklės metu buvo pagautas rekordinio dydžio – 83 kilogramus svėręs šamas. Kauno mariose gyvena beveik visų rūšių žuvys, kurias galima pagauti įvairiose Lietuvos gėlavandeniuose telkiniuose. Nėra tik lašišų.
Kadangi marios yra didelis vandens telkinys, jame galima tikėtis sužvejoti stambų laimikį. Todėl čia žuvauja ne tik kauniečiai, bet ir kitų miestų gyventojai, tarp jų ir vilniečiai.
– Jei Kauno marios tokia populiari žvejų vieta, ar nekyla pavojus, kad žuvų labai sumažės? Ar joms nekenkia ir kelerius metus esančios karštos vasaros?
– Uždraudus verslinę žvejybą žuvų akivaizdžiai padaugėjo. Taip pat kone kasmet į įvairius vandens telkinius, taip pat ir Kauno marias, įleidžiama žuvų jauniklių. Šią liepą į marias buvo įleista per 2 tūkstančius šamukų.
Karštos vasaros žuvims tikrai turi įtakos. Kai vandenyje mažiau deguonies, joms išgyventi sudėtingiau, bet tai joms kenktų tada, jei karščiai tvyrotų nuolatos ne vienus metus.
Karštis daro įtaką ir žvejybai. Kai vandenyje stinga deguonies, žuvys mažiau maitinasi ir žvejams jas pagauti sunkiau. Pastebėjau, kad pastarąsias kelias savaites žvejai skundėsi, jog mariose žuvis nekimba. Buvo kilusi diskusija, ar kartais mariose iš tiesų nestinga žuvų.
Taip nėra, žuvų tikrai gausu, tik jos aktyviau pradės ieškoti maisto rudenį, kai šiek tiek atvės.
– O ką galima pagauti Kaune ir šalia miesto tekančiose upėse – Nemune ir Neryje, Nevėžyje?
– Kauno upėse gyvena žiobriai, karšiai, kuojos, plakiai, lydekos, sterkai, vėgėlės ir kitos mažiau vertinamos žuvys. Kauniečiai yra sužvejoję net lašišų ir ungurių.
Kauno gyventojai gali didžiuotis, kad būtent šis miestas išsiskiria tuo, jog turime dvi didžiausia šalies upes ir Kauno marias, kuriose didžiausia žuvų įvairovė.
– Ar dažnai tenka susidurti su brakonieriais? Ar žvejai linkę susitvarkyti savo aplinką ir neteršia pakrančių?
– Brakonierių labai sumažėjo. Šiukšlintojų taip taip šiek tiek mažiau.
Manau, kad tam įtakos turi ne tik aplinkosaugininkų rengiami reidai. Atsirado daug pasiturinčių žmonių, kurie žvejoja ne tam, kad laimikį valgytų ar parduotų.
Daugybė žvejų mėgėjų, pagavę žuvį, nusifotografuoja ir ją vėl paleidžia, taip pat dalyvauja talkose valant pakrantes.
Tokie meškeriotojai pyksta ant brakonierių ir šiukšlintojų, juos fotografuoja, filmuoja, medžiagą perduoda mums ar gamtosaugininkams, tai pažeidėjus drausmina. Tokiomis pat priemonėmis kovojama ir su šiukšlintojais.
Beje, žvejybos taisyklės įpareigoja, kad toje vietoje, kur meškerioji, aplink 5 metrų spinduliu turi būti tvarkinga, jei ne – skiriamos baudos.
– Kiek kainuoja žvejo bilietas?
– Žvejo mėgėjo bilieto kaina žuvauti Kauno mariose dviem paroms – 1,40 euro, mėnesiui – 5, metams – 14 eurų. Tai nedidelės sumos, bet žvejai žino apie galimybę meškerioti nemokamai ir ja naudojasi.
– Kur Kauno mariose merkti meškeres draudžiama?
Kauno mariose yra kelios vietos, kur žvejyba draudžiama. Nuo balandžio 20 iki gegužės 20 dienos to negalima daryti 400 metrų zonoje apie Dabintos pusiasalį. Tuo metu draudžiama žvejoti bet kokiais masalais ir būdais.
Taip pat žvejai negali bandyti laimės Nemune nuo Kauno hidroakumuliacinės elektrinės (HE) užtvankos iki 500 metrų žemiau Kauno HE užtvankos.
Visos kitos Kauno marių pakrantės, ypač vasarą, būna nusėstos žvejų, žuvys gaudomos dugninėmis meškerėmis. Taip pat daug žvejų spiningais žuvauja ir iš įvairių valčių, laivų, katerių.
