Minėdami Tarptautinę gyvačių dieną kauniečiai turėjo progos geriau susipažinti su šiais įvairias asociacijas keliančiais ropliais.
„Net trečdalis suaugusių žmonių gyvatėms jaučia panišką baimę, kuri net turi mokslinį pavadinimą – ofidiofobija. Įveikti šią baimę galima plačiau pažinus paslaptingą gyvačių gyvenimą“, – kalbėjo Lietuvos zoologijos sodo darbuotoja Austėja Rimdžiūtė.
Ji pabrėžė, jog ne visos gyvatės yra nuodingos ir pavojingos. Kai kurias jų net malonu paimti į rankas.
Vardai – pagal dėmės formą
Nors dažnai manoma, jog gyvatės nėra tokie mieli ir bendraujantys gyvūnai kaip šunys ar katės, gyvūnų mylėtojai su tuo nesutinka.
„Daugelis žmonių įsitikinę, kad gyvatės yra šalti, glitūs, drėgni ir nemalonūs ropliai. Tačiau jos yra sausos, šiltos ir gana švelnios“, – tikino Zoologijos sodo darbuotoja. Ne vienas roplys atšliaužia vos pakviestas. Kai kurios gyvatės mielai būna prižiūrėtojų, kuriuos jos pažįsta iš kvapo, rankose.
Gyvatėms suteikiami ir vardai. Ypač įdomiais vardais vadinami kukurūziniai žalčiai. Vardas jiems suteikiamas pagal ant galvos esančios dėmės formą. Zoologijos sode galima išvysti Plaučius, Taškelį, Kabliuką, Brūkšnelį.
Nors pasaulyje suskaičiuojama per 3,5 tūkst. rūšių gyvačių, Lietuvos zoologijos sodo terariume lankytojams nuolat matomos 7 gyvačių ir žalčių rūšys: karališkoji Kalifornijos gyvatė, pieninė sinalojinė gyvatė, žiurkinis žaltys, karališkasis žiurkinis žaltys, taivaninis smailiauodegis žaltys, paprastasis smauglys bei tinklinis pitonas.
Šią savaitę Tarptautinės gyvačių dienos proga terariume apsigyveno ir dar keletas roplių rūšių. Retai eksponuojamos lankytojams – karališkoji dykuminė gyvatė, meksikinė gyvatė, kukurūzinis žaltys bei karališkasis pitonas.
Dėl drėgmės gali susirgti
Kiekviena roplių rūšis, o kartais net porūšis, reikalauja specialių sąlygų. Vienoms gyvatėms pakanka, kad temperatūra terariume siektų 25 laipsnius, kitoms būtina ne žemesnė nei 30 laipsnių temperatūra. Gyventi šilčiau nei kitos gyvatės įprastai mėgsta pitonai ir smaugliai.
„Yra gyvačių, kurios mėgsta drėgmę, todėl jų terariumus būtina nuolat drėkinti, kitos, gavusios per daug drėgmės, gali susirgti plaučių uždegimu ar pasigauti grybelį. Todėl jų stikliniuose namuose bandoma išlaikyti sausą orą“, – aiškino darbuotoja.
Jeigu būtų per sausa, kai kurioms gyvatėms, būtų sunku išsinerti. Todėl joms įrengti baseinai. Gyvatės neriasi kas 6–10 savaičių.
„Visą gyvačių kūną dengia žvynai, net ir akis. Žvynai sudaryti iš medžiagos, vadinamos keratinu, iš kurio sudaryti ir mūsų plaukai bei nagai“, – tikino A.Rimdžiūtė.
Grobį virškina savaitę
Roplius prižiūrintys darbuotojai rūpinasi, kad gyvatės rangytųsi šviesiuose ir joms tinkamo dydžio terariumuose. Per didelis ar per mažas būstas kai kuriems ropliams gali sukelti stresą. Dalis gyvačių auginamos poromis. Kai kuriuose terariumuose gyvena kelios tos pačios rūšies gyvačių šeimos.
„Visos gyvatės be išimties yra plėšrūnės. Kai kurios gyvatės turi daugiau nei 200 dantų. Jos negali kramtyti, dėl to ryja visą auką, o pasvirę dantys neleidžia jai pabėgti iš nasrų. Nelygu didumas, gyvatės minta varliagyviais, buožgalviais, paukščiais, jų kiaušiniais ir įvairaus dydžio žinduoliais“, – pasakojo A.Rimdžiūtė.
Zoologijos sode gyvenančioms gyvatėms sudarytas specialus racionas. Vivariume auginami įvairūs graužikai, kurie yra vienas iš svarbiausių gyvačių patiekalų.
Vienai gyvatei, atsižvelgiant į amžių ir rūšį, pakanka vienos ar trijų pelių. Jaunikliai minta mažais peliukais. Kai gyvatės neriasi iš odos, jos maždaug porą savaičių visiškai neėda. Kartais ropliai nustoja ėsti jausdami stresą ar pyktį.
„Sočiai prikirtusi gyvatė gali nesimaitinti ilgą laiką. Pavyzdžiui, du Lietuvos zoologijos sode gyvenantys 6 metrų ilgio tinkliniai pitonai ėda tik kartą per savaitę ar 10 dienų. Kiekvienas jų suėda po triušį ar po penkias žiurkes ir tuomet ilgai virškina“, – tvirtino darbuotoja.
Pasprukusią bėglę atpažino pagal randą
Gyvatės yra landžios, vikrios. Zoologijos sode pasprukti iš terariumų joms pavyksta retai, o roplių augintojai jų pasigenda dažniau.
Prieš keletą metų į vieną iš Kauno vaistinių atšliaužė gyvatė, jai sugauti buvo iškviestos specialios tarnybos. Iš gyvatę pamačiusios pamačiusios moters apibūdinimo spėta, kad tai gali būti nuodinga koralinė gyvatė.
Šią gyvatę atvežus į Zoologijos sodą buvo nustatyta, kad tai labai į ją panaši pieninė sinalojinė gyvatė. Buvo paskelbta pabėgusios gyvatės šeimininko paieška, atsiliepė net 6 žmonės. Jų buvo prašoma atvykti į Zoologijos sodą ir pateikti kaip galima daugiau įrodymų – nuotraukų, vaizdo medžiagos, kad šis gyvūnas tikrai jų.
Šeimininkė, tiksliai nusakiusi rando, esančio ant gyvatės, vietą sėkmingai ją susigrąžino.
