Specialistai teigia, kad su ne itin miela agresyvių kirų kaimynyste teks susitaikyti ir apsiprasti.
Žvejybos uoste gyvenantys klaipėdiečiai į socialinius tinklus kelia kirų užkapotų paukščių nuotraukas ir aikčioja. Vienas vyras tikina per dvi paras aptikęs net dešimtį nugalabytų paukščių.
„Mieste ant daugiabučių stogų įsikūrę sidabriniai kirai.
Jie yra rajūs – prireikus netgi stambią žiurkę galėtų praryti, o dabar dar paaugo jaunikliai, kuriems reikia daug maisto, todėl kirai gali užpulti mažesnius paukščius.
Jie galingesni tik už paliegėlius, niekada nepraleis progos nugalabyti už save silpnesnį, tačiau užkapoti sveiką paukštį pritrūktų jėgų“, – sakė Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius.
Sidabriniai kirai apsigyveno mieste dėl įvairių priežasčių. Viena jų – dėl žmonių veiklos kirai neteko natūralių perėjimo vietų: jiems patinka atokios, žole apžėlusios, akmenuotos vietos netoli vandens. Tokia yra, pavyzdžiui, Kiaulės Nugaros sala Kuršių mariose.
Kirai lizdų nesuka, jiems pakanka kelių šapų savai gūžtai, senamiesčio namų stogai jiems primena natūralias perimvietes, nuo stogų toli matyti.
Ankstyvais rytais žmones iš miegų kelia nesibaigiantys kirų klyksmai. Tada jie apipuola daugiabučių kiemuose sustatytus šiukšlių konteinerius, gainioja nuo jų kitus paukščius, kartais juos ir nugalabija.
Dar viena problema – apdergti automobilių kėbulai ir langų stiklai, šaligatviai, stogai.
Biologai aiškina, kad su tuo reikia susitaikyti.
Vienintelis būdas laimėti kovą su kirais – kuo greičiau gyvenamųjų namų rajonuose rengti požeminius šiukšlių konteinerius ir sutvarkyti miestų sąvartynus. Tuomet neberasdami maisto kirai galbūt sugrįžtų į tradicines gyvenimo vietas.
O kol kas kai kurie klaipėdiečiai bando apsisaugoti prie stogų pritvirtindami besiplaikstančius didžiulius plėšrių paukščių formų aitvarus.
Kai kas atbaidyti paukščius bando ultragarso įrenginiais.
