„Eidamas perkelti karvės į kitą vietą pamačiau baisų vaizdą: visur buvo pritaškyta kraujo, o kai kur net jo balos telkšojo“, – patirtą kraupų išgyvenimą prisiminė Rokiškio rajone gyvenantis 52 metų vyras.
Jis tik džiaugėsi, kad po vilko atakos, nors ir smarkiai apdraskyta, karvė liko gyva.
Plėšrūno užpultas gyvulys patyrė didelį stresą, tądien nei ėdė, nei gėrė – stovėjo lyg stabo ištiktas vienoje vietoje.
Vieną karvę ir devynis veršelius auginantis vyras gyvena šalia didelio Paduobio miško esančiame Raišių kaime.
Maždaug 100 metrų nuo namų esančioje ganykloje vyras karvę buvo pririšęs grandine. Tik vienas veršis ganėsi netoli karvės, likę – kitoje vietoje.
Rytą prie gyvulio nuėjęs šeimininkas nieko įtartino nepastebėjo. Karvė ramiausiai rupšnojo žolę, buvo rami.
Tačiau po kelių valandų perkelti karvės atėjęs vyras išvydo kraupų vaizdą.
Galinė gyvulio dalis buvo kruvina, o uodega apdraskyta.
Supratęs, kad gyvulys buvo užpultas vilko, šeimininkas puolė skambinti Juodupės girininkui Ryčiui Andriuškevičiui, kuris vadovaujam „Juodupės“ būrelio medžiotojams.
Jis iškart nustatė, kad karvę užpuolė vilkas. Greičiausiai tai buvo vienišius.
Žolėje liko nuožmių grumtynių pėdsakai. Buvo matyti, kad karvė kaip reikiant pasipriešino grobuoniui: trypė ir spardėsi. Galbūt keli skaudūs smūgiai kliuvo plėšrūnui, nes jis paliko apdraskytą auką.
Gali būti, kad kaimo pakraštyje medžioklę surengusį pilkį pabaidė pravažiuojanti mašina.
Ūkininkui keista tai, kad vilkas nepastebėjo maždaug 20 metrų nuo karvės toje pat ganykloje besiganančio veršelio. Toje vietoje žolė aukštoka, be to, riogso nemažas akmuo, tad pasirodžius plėšrūnui veršis gal net sugebėjo už jo pasislėpti.
Vis dėlto draskomos karvės vaizdas kaip reikiant paveikė veršį: nei tą, nei kitą dieną jis nėjo žįsti karvės tešmens.
