Erkių rūšių, kurios gyveno kitose klimato zonose, pradedama aptikti didesnėje Lietuvos dalyje, o kartu su jomis atkeliauja ir naujos ligos.

Tokią išvadą padarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto profesoriaus Algimanto Paulausko vadovaujama mokslininkų grupė. Ji tyrimus pradėjo dar 2003 metais.

„Lietuvoje, be tipinių encefalito ir Laimo boreliozės pernešėjų, aptinkama naujų patogenų išplitimo atvejų. Pievinių erkių, kurios 1995 m. buvo pastebimos tik Pietų Lietuvoje (Marijampolėje, Lazdijuose), dabar randama ir šiaurinėje šalies dalyje.

Jos atneša naują problemą žmonių augintiniams – babeziozę. Laiku jos nepastebėjus šunims pažeidžiami inkstai ar kitos vidaus organų sistemos ir tai gali baigtis mirtimi“, – sakė biomedicinos mokslų daktaras A.Paulauskas.

Naujų erkių rūšių Lietuvoje atsiranda dėl klimato kaitos. Be pievinių, šuninių arba miškinių erkių, Šiaurės Lietuvoje jau aptinkama sibirinių erkių.

„Lietuvoje turima vakcina nuo encefalito skirta Vakarų Europoje paplitusiai erkių padermei. Sibirinės erkės perneša kitą encefalito padermę, yra agresyvesnės, todėl nuo jų reikėtų kitokio tipo vakcinos“, – teigė A.Paulauskas.

Manyta, kad encefalitą platina tik miškinės erkės, o pievinės – ne, o dabar jau žinoma, jog tai būdinga abiejų rūšių erkėms.

Naujos erkių rūšys pailgina bendrą šių voragyvių aktyvumo laikotarpį Lietuvoje.

Pievinių erkių pikas prasideda pavasarį ir tęsiasi iki gegužės pradžios, o miškinės erkės aktyviausios gegužę ir birželį. Bet pernai netoli Kryžkalnio buvo atrasta nauja erkių rūšis, kuri anksčiau buvo aptinkama tik Pietų Lenkijoje ir Čekijoje. Jos aktyvios visus tris vasaros mėnesius.

Tiesa, erkių platinamų ligų daugėjimas nėra vien klimato kaitos pasekmė – tai lemia ištobulėjusi diagnostika. Prieš kelis dešimtmečius medikai neturėjo galimybių tiksliai nustatyti Laimo ligos ar encefalito, tai neretai būdavo nurašoma kitoms ligoms, pavyzdžiui, meningitui.

Pavojų kelia ir uodai, taip pat pernešantys įvairias ligas. Jos išgydomos, bet tam reikia savalaikės diagnostikos.

Uodai gali užkrėsti dirofiliarioze, kuri dažniausiai išsivysto šunims, bet gali būti aptinkama ir žmogaus organizme. Uodas per kraują perduoda kirmėlių lervas ir jos pradeda vystytis po oda – ciklas gali trukti net 4 metus.

„Kita kirmėlių rūšis – Dirofilaria immitis – apgaulinga, nes vystosi širdyje. Kirmėlės gali užkišti kraujagysles ir sustabdyti širdį“, – įspėjo A.Paulauskas. Šią ilgametę ligą dabar galima diagnozuoti molekuliniais tyrimais ankstyvoje stadijoje.