„Pažiūrėkit, – ant naujojo liepto Žuvinto biosferos rezervate pasistatęs teleskopą pakvietė 73 metų Vidmantas Adomonis, – tai pilkosios antys.“
Alytaus rajone esantis rezervatas yra viena tų vietų, kurią šis Vilniuje gyvenantis mokslininkas biofizikas kartu su vienmete žmona Ramute aplanko kiekvieną pavasarį. Ir ne po vieną kartą.
Juodu yra mėgėjai ornitologai, tad kaskart, kai tik nutaiko progą, susikrauna į automobilį teleskopą, fotoaparatus ir, aptarę maršrutą, traukia stebėti paukščių.
Dažnai vyksta į gamtą
„Žuvinto ežeras mums yra pakeliui, kai važiuojame iš Vilniaus į savo sodybą Suvalkijoje. Visada stabtelime ir pasižvalgome, kokie paukščiai atskrido. Tačiau šįkart atvažiavome specialiai“, – „Sostinei“ sakė R.Adomonienė.
V.Adomonis su žmona yra Lietuvos ornitologų draugijos nariai. Domėjimasis paukščiais juos skatina keliauti.
„Žuvintas yra viena patraukliausių vietų, ir šįkart į jį atvažiavome specialiai.
Turime ir kitų pamėgtų maršrutų. Pavyzdžiui, paukščių yra turtingi Vilniaus Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkiniai arba Grybaulios tvenkinys netoli Baltarusijos sienos, Varėnos rajone.
Todėl dažnai išvažiuojame iš Vilniaus kad ir į vienos dienos kelionę. Stebime paukščius, fotografuojame, o kartu ir pasivaikštome gamtoje. Mums tai priimtiniausias laisvalaikio leidimo būdas“, – kalbėjo V.Adomonis.
Šis vyras, iki atgimimo dirbęs mokslinį darbą, vėliau buvo regimas ir Sąjūdyje, ir politikoje, ir Energetikos bei Aplinkos ministerijose.
„Turėjau įvairių pareigų, tačiau jos nutolo, o štai pomėgis, kadaise įskiepytas garsaus ornitologo Leono Jezersko, išliko visam laikui“, – sakė mokslininkas.
Sutemus vaikščioti nevalia
Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis sudaro galimybę keliautojams pajusti paukščių pažinimo žavesį.
Vasaros pradžioje bus atvertas atnaujintas lankytojų centras administracijos pastate.
Naujasis Žuvinto ežero gamtos takas jau paklotas, bet dar restauruojamas jo apžvalgos bokštas.
Tiems, kurie sumanys pakelti sparnus link Žuvinto, būtina įsidėmėti keletą svarbių sąlygų. Viena jų – nusileidus saulei vaikščioti taku nebus galima.
Kita – prie ežero nevalia triukšmauti, leisti lakstyti šunims.
Dar viena sąlyga – jokių skraidyklių. Šių taisyklių negalima ignoruoti, nes rezervate žmonės tiesiog privalo būti mandagūs svečiai.
Paukščiai perėti neskuba
Šiuo metu Žuvintas įkaito nuo paukščių klegesio. Ar yra išsiritusių jų jauniklių?
„Jau išsirito žąsiukai, gerviukai, o vaikus jau maitina smilginiai strazdai, čivyliai. Jų elgesys pasikeitė – jie jau zuja pilni nerimo“, – sakė A.Pranaitis.
Ornitologai, vertindami paukščių elgesį, nelinkę trimituoti apie tai, kad pavasaris šiemet – ankstyvas. Pasak A.Pranaičio, gegutės Žuvinte užkukavo įprastu laiku – balandžio pabaigoje, maždaug prieš dvi savaites ėmė suokti ir pirmosios lakštingalos.
O štai pilkosios žąsys šį pavasarį atskrido anksčiau, bet neskubėjo perėti – įvertino riziką. O ką, jei išsivesi žąsiukus ir nebus ko lesti?
„Tas pat ir su vabzdžialesiais paukščiais, jie taip pat turi sulaukti, kol bus pakankamai lesalo.
Dienos ilgis yra pagrindinis matas, kuriuo paukščiai vertina riziką. Ir dar įmitimas. Kai kurioms rūšims, pavyzdžiui, pelėdoms, dienos ilgis buvęs nebuvęs.
Bet jeigu būna gausūs pelių metai, jos peri gerokai anksčiau“, – paaiškino A.Pranaitis.
Rekordinis žąsų būrys
Šiuo metu Žuvinte yra aptiktos 66 paukščių rūšys. Jos įrašytos į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Jame yra ir tokios migruojančios retenybės kaip mažosios kuojingos ar avocetės.
Kadangi rezervatas yra ir ES vertingiausių gamtinių teritorijų tinklo „Natura 2000“ dalis, jame specialiai saugoma net 14 joje perinčių rūšių paukščių, pavyzdžiui, didieji baubliai, plovinės vištelės, mėlyngurklės, juodosios žuvėdros ir kiti.
„Šį pavasarį suskaičiavome bene rekordinį – 16,5 tūkst. žąsų būrį, nors pirmomis gegužės dienomis jų jau buvo sumažėję iki 2 tūkst. – žąsys čia nakvodavo ir skrisdavo siaubti ūkininkų laukų.
Laimei, šių paukščių nuskabyti žiemkenčiai ataugo, nes buvo gerai įsišakniję“, – apie amžiną ūkininkų ir paukščių dvikovą pasakojo A.Pranaitis.
