Jie pirmadienį Vilniuje prie Aplinkos ministerijos susibūrė priminti K. Mažeikai jo pareigų. Protesto akciją surengę iniciatyvūs visuomenės nariai teigia, jog akylai stebi situaciją medžioklės istatymų strityje, o leidimas medžioti lankais jau perpildė kantrybė taurę.
Sulaukė kritikos
Penktadienį pasirašytas ministro įsakymas sulaukė daug kritikos, nepritarimą sprendimui įteisinti medžioklę lankais išreiškė ir S. Skvernelis, o opoziciniai konservatoriai pranešė dėl jo teisėtumo kreipsiąsi į teismą bei inicijuosiantys lankų uždraudimą įstatymu.
Kritikos dėl įteisintos medžioklės lankais sulaukęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad sprendimą priėmė Medžioklės taryba, tačiau žada, kad dėl to bus plačiau diskutuojama.
„Įsakymą ir tam tikras nuostatas šioje Vyriausybėje priima ne vienas ministras vienasmeniškai, o tam yra būtent patariamoji Medžioklės taryba, kurioje dalyvauja ir visos medžiotojų organizacijos, mokslininkai, visuomenininkai – tie, kurie suinteresuoti vienokiais ar kitokiais sprendimais. Ir būtent tas sprendimas buvo patariamosios tarybos, kuriai vadovauja viceministrai“, – po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
„Iš tiesų artimiausiu metu planuojame surengti išplėstinį patariamosios medžioklės tarybos posėdį, kuriame dalyvausiu ir aš pats asmeniškai ir dar kartą šis klausimas bus apsvarstytas“, – žadėjo jis.
Atsiprašė už suklaidinimą
Ministras pabrėžė, jog penktadienį pasirašytu jo įsakymu medžioklė su lankais taptų galima tik nuo 2022 metų.
„Noriu atsiprašyti visų, kurie buvo suklaidinti, nes iš tiesų Medžioklės taisyklės ir būtent tas punktas, kuris lygtai leistų medžioklę su lankais, jis nėra galiojantis, jis įsigalios tik 2022 metų balandžio 31, tik jeigu bus įvykdyti prieš tai išsakyti lūkesčiai, tai yra, užtikrintas saugumas, tvarka, ir taip toliau“, – kalbėjo K. Mažeika.
Ministras teigia, jog iki tol bus siekiama įvertinti kitų šalių praktiką, su visuomene bus išdiskutuotos taisyklės ir reikalavimai tokiai medžioklei.
K. Mažeika – prieš medžioklę lankais
Anot K. Mažeikos, svarbu, kad medžioklė su lankais būtų saugi, derėtų su etika.
„Tai yra medžioklės tarybos narių siūlymas. Yra sugriežtinami saugumo reikalavimai, medžiotojams reikės saugumo egzaminą išlaikyti kas tris, o ne kas penkis metus – tiek teorinį, tiek praktinį. Atsisakyta naudoti šratus kanopiniams gyvūnams medžioti, o diskusija bus tęsiama. Medžioklės lankais klausimą iškėlė medžiotojų taryba tikintis, kad medžiotojų branda yra pakankama ir remiantis kitų šalių patirtimi, kur tokia veikla yra griežtai kontroliuojama. Ir tas klausimas buvo įtrauktas.
Tam buvo pritarta ir aš pasirašiau, kaip apsvarstytą klausimą. Aš asmeniškai nesu už (medžioklę lankais – red.).
Bet jei bus argumentų, kad tai bus saugu, gal bus daugiau šansų gyvūnams, nes 9 iš 10 kartų turi galimybę išvengti paleidžiamo šūvio lanku. Tuo tarpu graižtviniais šautuvais ar su optiniais taikikliais yra daug mažesnė tikimybė gyvūnui išgyventi. Tad dabar tas pats, kas uždraustume žemės dirbimą su arkliu, kai yra traktoriai. Tačiau kai kuriems žmonėms tai yra istorija, hobis. Tad jei tai neprasilenkia su gyvūnų gerove ir tai yra saugu, tai kodėl tai drausti“, – teigė K. Mažeika.
Ar bus visiškai atsisakyta medžioklės su lankais? Pasak K. Mažeikos, tokį sprendimą priims medžioklės taryba, kuri ir turi apsisprendimo teisę. „Kiekvienas argumentas turi būti apsivarstytas nesivadovaujant emocijomis“, – pridūrė K. Mažeika.
Lanką medžioklėje naudoti buvo leidžiama iki 2004 metų, vėliau uždrausta.
Lankų naudojimo priešininkai teigia, jog tylus šūvio paleidimas palengvina galimybes brakonieriauti, tačiau šalininkai teigia, jog tyli medžioklė yra būdas apsaugoti aplinkinius gyventojus nuo šūvių triukšmo.
Įteisintų įvertinus užsienio patirtį
Aplinkos ministras K. Mažeika savo pranešime feisbuke anksčiau teigė, kad visų pirma medžioklė yra ūkio šaka ir jos klausimai sprendžiami įvairiais lygmenimis pradedant medžiotojų būreliais – užbaigiant Europos komisija ir Europarlamentu.
„Ar medžioklės sektoriuje dirbantys ir medžiokle užsiimantys turėtų bijoti ir slėpti savo užsiėmimą, nes kažkam tai nepatinka? Ar nieko bendro su medžiokle neturinčių ir neišmanančių kalbėtojų reikalavimai yra svarbesni už tos ūkio šakos mokslininkų, ekspertų ir žinovų tyrimus, išvadas ir rekomendacijas?
O dabar apie – lankus. Tie, kas perskaitė medžioklės taisykles nuo pradžios iki galo, perskaitė ir tai, kad medžioklė su lankais bus galima tik nuo 2022 metų balandžio, kai bus įvertinta užsienio šalių praktika, parengtos ir su visuomene išdiskutuotos atskiros taisyklės ir reikalavimai.
Be to, medžiotojai atsakingi už invazinių rūšių mažinimą.
Infekcinių ligų (tokių kaip AKM, maras ir kt.) laukinėje faunoje suvaldymą. Žalos ūkininkų pasėliams ir miškams mažinimą saugant pasėlius ir jaunuolynus. Pernai vien autoįvykių su gyvūnais buvo beveik 10 tūkstančių (kai prieš 5 metus būdavo daugiau nei perpus mažiau). Diskusija ir dialogas labai svarbu – tą ir darome, ypač švietimo srityje“, – teigė Aplinkos ministras K. Mažeika.
Aplinkosaugininkai ragina atšaukti sprendimą
Aplinkosaugos srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovai įsitikinę, jog ruošiant šiandieninę Medžioklės taisyklių redakciją pažeistas teisėkūros procesas. Kyla klausimų, kokioms interesų grupėms ministras atstovauja, mėgindamas įteisinti pokytį, kuriam visuomenė aiškiai ir griežtai nepritaria, – teigia gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“.
Aplinkosaugos koalicija kartu su Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ siekė dalyvauti Medžioklės taisyklių keitimo procese ir atstovauti gamtosauginį interesą – ragino ministeriją pradėti keitimų derinimą, siuntė savo pastabas ir siūlymus. GAA „Baltijos vilkas" teigia, kad aplinkos inisterija Medžioklės taisyklių pakeitimus derino išskirtinai tik su medžiotojais, atsitvėrusi nuo visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų.
Žadėtas Medžioklės konsultacinės tarybos posėdis neįvyko, minimaliam laiko tarpui teisės aktų sistemoje paskelbtame taisyklių projekte lankai net nebuvo minimi.
„Esame šokiruoti Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimo įteisinti kontraversiškai vertinamą medžioklę lankais be jokių diskusijų su visuomene bei derinimo proceso. Tai, kas įvyko, vertiname kaip sukčiavimą teisėkūroje ir visuomenės bei viešo intereso ignoravimą,“ – pranešime tikino GAA „Baltijos vilkas“ tarybos narys Vaidas Balys. Jis primena, jog dar 2018-aisiais peticiją prieš medžioklę lankais pasirašė 60 000 žmonių, todėl lankų klausimas negali būti sprendžiamas atsiribojus nuo visuomenės.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkę Liną Paškevičiūtę labiausiai neramina aplinkos ministro išskirtinai ūkinis požiūris į aplinką. „Tipinis dabartinės Aplinkos ministerijos vadovybės požiūris: gamta – eksploatuojamas išteklius, o visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos – tik trukdis įgyvendinti lobistinių grupių interesus,“ – pranešime teigė L. Paškevičiūtė.
Anot „Baltijos vilko“ narių, medžioklės taisyklės buvo keičiamos nesilaikant teisėkūros principų, pasirenkant atstovauti vienai suinteresuotai pusei, nederinant su kitomis pusėmis, todėl nevyriausybininkai sieks, kad šis pakeitimas būtų atšauktas ir Aplinkos ministerija, planuodama naujus keitimus, privalėtų vykdyti jų derinimo procesą pagal teisėkūros principus.
Svarbu, kad planuojant ir įgyvendinant aplinkos, taip pat ir medžioklės, politiką būtų atsisakyta vien ūkinio požiūrio, įtraukiami gamtosauginiai interesai ir siekiama aukštesnių etikos standartų.
Medžioklė lankais yra nepriimtina kaip išskirtinai pramoginė komercinė veikla, pasižyminti žiauriu ir neetišku elgesiu su gyvūnais. Aplinkosaugos koalicija ragina Seimą ir Vyriausybę principingai įvertinti ministro elgesį ir tinkamumą toliau eiti pareigas, rašoma „Baltijos vilko“ narių pranešime. Siekdami uždrausti medžioklę lankais iniciatyvūs visuomenės nariai sukūrė peticiją, prieš lankų ir prožektorių naudojimą medžioklėje.
