Seimo narys B. Bradauskas yra pagarsėjęs medžiotojas. Jo būrelis „Antanava“ driekiasi daugiau nei 10 hektarų teritorijoje. Vasario pabaigoje Aplinkos apsaugos departamentas pasirašė įsakymą atimti iš būrelio „Antanava“ teisę naudotis medžioklės plotu
„Nematau čia jokios tragedijos, nes aš medžioti turiu kur. Aš esu gi dviejų klubų narys, šalimais „Tauro“ klubas, daugiau medžiojo „Tauro“ klube, ten kiti mūsų klubo nariai. Daugiau kaip 3 nemedžiojam. Aš iš viso iš namų neišeinu“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė B. Bradauskas.
Dar pernai B.Bradausko būrelis buvo patikrintas Aplinkos apsaugos departamento ir gavo baudą už laiku nepateiktą deklaraciją.
„Buvo pernai metais, mes deklaracijų nebuvom pateikę. Į deklaraciją įrašoma, kiek ten miško, kiek laukų, mišrus miškas, lapuočiai, spygliuočiai. Bet tie duomenys nesikeičia per 20-30 metų, juos kaip leido, taip jie stovi ir stovi. Kuriems galams juos kiekvienais metais rašinėti“, – sakė B. Bradauskas.
„Mes atlikome mokestinį patikrinimą ir nustatėme, kad už 2015-2016 metus buvo nemokėti mokesčiai daugiau nei 6 mėnesiai. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis medžioklės įstatymo 11 str. 2 dalimi, 2 punkto nuostatomis, buvo nuspręsta naikinti leidimą. Jie dabar kreipėsi į teismą apskųsti šitą mūsų sprendimą. Mes elgiamės taip, kaip yra nustatyta teisės aktuose, įstatymuose“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidas Gricius.
Vadovaujantis vienu įstatymu baudą Aplinkos apsaugos departamentas gali padauginti iš dešimties. Taip B. Bradausko būrelio bauda išaugo iki 70 000 eurų. Prisidėjo dar vienais metais nesumokėtas mokestis už medžioklės plotus. Ir iš aštuonių patikrintų medžioklės būrelių „Antanava“ tapo vieninteliu, kuriam panaikinta teisė naudotis medžioklės plotais.
„Vieno mūsų klubo darbuotojas – jis visą laiką mokėdavo už tuos plotus. O jis ten kai sumoka, pasako, kiek, mes susimetam ir atiduodam pinigus. Už 2014 ir 2015 metus yra apmokėta 12 091 litas. Bet ar jis kodus sumaišė mokėdamas banke, ar į Miškų urėdiją pakliuvo tie pinigai, vienas Dievas težino. Mokesčių inspekcija jų neranda.
Tas žmogus dievagojasi, kad jis tikrai sumokėjęs yra. Nenoriu tikėt, kad nebuvo sumokėta. Jeigu jis nesumokėjo, nors aš netikiu, tai 2019 metų aplinkosaugos buvo patikrinimas dėl tų deklaracijų, kiek miško, kiek pievų, ir pagal įstatymą ten mokesčių, ten dešimteriopa bauda priskaičiuojama. Mums ten priskaičiavo baudą, mes irgi atidavėm į teismą“, – sakė B. Bradauskas.
B.Bradauskas ne tik apskundė gautą baudą teismui, bet dar ir pateikė Seimui pasiūlymą pakeisti tą įstatymą, kuriuo vadovaujantis jis gavo baudą. Jo siūlyme nelieka prievolės medžiotojams teikti deklaracijas. Vadinasi, niekada nebus ir baudų.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui jau pavyko įtvirtinti vieną šio įstatymo pakeitimą, kuriuo nubaustieji už vandens gręžinių naudojimąsi bus atleisti nuo baudų. Baudų suma – virš 4 milijonų.
„Net koronaviruso pandemijos akivaizdoje kai kurie valstiečiai neatsisako ketinimų saviškius ištraukti iš mokestinės bylos, į kurią jie įkrito dėl to, kad nemokėjo eilę metų mokesčių už požeminio vandens naudojimą ar kai kurie išrinktieji savo medžioklės būreliams sudarė tokias lengvatines sąlygas, kad jie už dyką naudojosi tais plotais.
Dabar, kai jie taip užsispyrusiai bando prastumti tuos įstatymus, kurie ir susiję su tom lengvatom tiems veikėjams, tai akivaizdžiai rodo, kad jie yra įsipareigoję jiems ir ko gero artėjantys rinkimai ir yra tas motyvas, kodėl jie taip skuba ir iškelia kaip vieną iš pagrindinių prioritetų būtent šito įstatymo pataisas“, – sakė Seimo narys Povilas Urbšys.
Įdomus sutapimas – B. Bradauskui netekus medžioklės plotų, posto neteko Aplinkos apsaugos departamento vadovas V. Laukys.
„Tas sprendimas dabar buvusiam departamento vadovui V. Laukiui kainavo postą. Galiu tik pasakyt, kad šiuo metu yra registruotas Seimo narių gamtos išteklių įstatymas, kuriame aplamai norima atsisakyti medžioklės plotų kontrolės. Mes, kaip departamentas, tikrai nepritariam tokiam įstatymo projektui“, – sakė V. Gricius.
V. Laukys sako, kad departamentas jam vadovaujant dirbo laikantis įstatymų raidės, todėl buvo užjudinta daug interesų.
„Jeigu atvirai, tai čia yra daug aplinkybių. Aš galbūt vertinčiau kitaip, kadangi per pusantrų metų pavyko nemažai padaryti, nemažai sureguliuoti procesų ir tų pačių pareigūnų kultūrą šiek tiek pakeisti, priiminėti sprendimus taip, kaip yra, nesvarbu, kad tai yra nepatogu. Ateis eilė ten tiems ftalatams ir nuotekoms, kur ministerija mėgdavo – ai, čia nepatogus klausimas, ten kažkaip pabūkim, palaukim.
Aš sakydavau, kad yra teisės aktai, turim jais vadovautis. Nepatogūs, nelogiški – tada keičiam. Tokia pozicija greičiausiai netiko ministerijai ir kai kuriems ūkio subjektams. O sąsajų čia tikrai gali būti ir daugiau: karjerai, mokesčių patikrinimai, kas pernai metais buvo gana aktualus dalykas. Ypač karjerai, kur ten eilę metų buvo silpnai į tai žiūrima. Tų dedamųjų aš sakyčiau klausimas, kuris buvo lemiamas, ar visi po biški“, – sakė V. Laukys.
Pasak Aplinkos apsaugos departamento, jeigu Seimas nubalsuos už B.Bradausko siūlomus pakeitimus, jie pradės galioti jau šių metų gegužės mėnesį. Departamento atstovai įsitikinę – dėl tokio greito įstatymo keitimo ir įsigaliojimo atsiras kelių metų langas, kai medžiotojai galės nemokėti už medžioklės plotus ir niekas vėliau nesuves galų. Per metus iš medžiotojų būrelių surenkama beveik 3 milijonai eurų mokesčių.
Praeitą savaitę vykusiame Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje buvo paskelbta apie raštą iš Prezidentūros. Prezidentūros kanceliarija siūlo susilaikyti nuo įstatymo keitimo, nes įstatymo pakeitimai suteiktų mokestines lengvatas vienai asmenų grupei – rašoma rašte. Seimūnai nusprendė dar savaitei atidėti balsavimą dėl šio įstatymo keitimo.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
