Specialistu teigimu, kylant temperatūrai, tikimybė pasigauti erkę ir užsikrėsti jos platinamomis ligomis vis didėja. Todėl net ir pandemijos metu reikėtų nenumoti ranka į kitų ligų profilaktiką ir laiku pasiskiepyti.
Daugiau apie erkių keliamus pavojus ir apsaugos priemones pasakoja medicinos centro „Northway“ šeimos gydytoja dr. Asta Mastavičiūtė.
– Kuo erkės pavojingos?
– Erkės pavojingos, nes yra erkinio encefalito ir Laimo ligos nešiotojos. Savo kūne jos gali turėti infekcinių ligų sukėlėjus – virusus ir bakterijas, kuriomis gali užkrėsti žmones.
Nors didžiausias erkių aktyvumas pastebimas pavasariui įsibėgėjus, budriems reikėtų būti visada, termometro stulpeliui pasiekus teigiamą temperatūrą. Skiepų, padedančių apsisaugoti nuo Laimo ligos, nėra, tačiau nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti.
– Kas yra erkinis encefalitas ir kuo ši liga pavojinga?
– Erkių platinamas virusas, pažeidžia smegenų dangalus arba pačias smegenis ir sukelia taip vadinamą meningitą arba encefalitą. Šio viruso neutralizuoti negali joks vaistas. Susirgus gydomi tik simptomai, slopinamas skausmas, o pati liga dažnai progresuoja ir jos liekamieji reiškiniai dažną vargina ilgus metus ar net visą gyvenimą.
– Kas turi didesnę rizika susirgti?
– Dažniausiai erkiniu encefalitu serga suaugusieji, vaikai sudaro tik apie penktadalį sergančiųjų šia liga. Nors vaikams erkės įsisiurbia taip pat dažnai, kaip ir suaugusiems, tačiau jie šia liga suserga rečiau, dažniau serga lengvesnėmis jos formomis. Vyresni nei 40 metų amžiaus žmonės dažniau serga sunkiau, jie ilgiau jaučia ir šios ligos pasekmes.
– Kaip galima apsisaugoti nuo erkinio encefalito? Kada geriausia būtų pasiskiepyti, kad įgytume imunitetą jau šiam sezonui?
– Vienintelė efektyvi apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė yra skiepai. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 procentų.
Skiepytis galima ištįsus metus, tačiau geriausia pasiskiepyti žiemą ar ankstyvą pavasarį, kol dar nėra prasidėjęs erkių aktyvumas. Tam, kad susidarytų apsauginis imunitetas nuo erkinio encefalito, reikalingos dvi vakcinos dozės.
Iš pradžių suleidžiama pirmoji skiepo dozė, o praėjus 1-3 mėnesiams po pirmosios dozės suleidimo – antroji. Norint, kad imuninis atsakas susidarytų greičiau, antroji dozė gali būti suleista praėjus dviems savaitėms po pirmosios dozės suleidimo.
Praėjus dviems savaitėms po antrosios dozės suleidimo, žmogus yra saugus visą sezoną ir gali būti gamtoje, nebijodamas erkių įsisiurbimo.
Trečioji dozė turėtų būti įskiepijama praėjus nuo 5 iki 12 mėnesių po antrosios dozes. Po šios dozės suleidimo žmogus gali jaustis saugus penkerius metus.
– Ar saugi ir efektyvi yra vakcina nuo erkinio encefalito?
– Vakcina nuo erkinio encefalito naudojama beveik 50 metų. Tai yra laiko patikrinta, visiškai saugi ir labai efektyvi vakcina. Vienas iš atsakingos vakcinacijos pavyzdžių galėtų būti Austrija. Apie 90 procentų šios šalies gyventojų yra pasiskiepiję, todėl šalyje, turinčioje virš 8 milijonų gyventojų, registruojami tik pavieniai ligos atvejai. Anksčiau sergamumas šia liga Austrijoje buvo toks pat didelis kaip Lietuvoje.
– Ar skiepytis nuo erkinio encefalito rekomenduojama visiems?
– Erkinio encefalito užkrėstos erkės yra randamos visoje Lietuvos teritorijoje, todėl didesnė ar mažesnė rizika užsikrėsti yra visose apskrityse. Infekuotos erkės randamos net miestų parkuose, tačiau ypatingai rekomenduojama pasiskiepyti tiems, kurie mėgsta dažniau būti gamtoje, leisti laiką kaimo sodybose, taip pat profesinės rizikos asmenims. Reikėtų nepamiršti, kad erkę į namus gali parnešti ir mūsų augintiniai.
– Ar purškalai gali apsaugoti nuo erkių įsisiurbimo?
– Apsauginiai purškalai nuo erkių ir uodų yra nespecifinė apsisaugojimo priemonė, padedanti išvengti erkių įsisiurbimo. Tačiau jie veikia pakankamai trumpai, ne visus juos galima purkšti tiesiog ant odos, be to, ne visi jas toleruoja dėl alerginių reakcijų ar kitų priežasčių. Taigi, tai tikrai ne tokia efektyvi apsauga kaip skiepai.
– Kokius simptomus pajutus reikėtų sunerimti ir įtarti erkinį encefalitą?
– Erkei užkrėtus encefalitu žmogus iš pradžių nejunta jokių ligos požymių. Jie pasireiškia po tam tikro inkubacinio periodo (jis gali trukti iki mėnesio). Pirmieji ligos simptomai panašūs į gripo. Žmogus karščiuoja, pradeda skaudėti raumenis, sąnarius. Tačiau žinome, kad gripo virusas necirkuliuoja vasarą, tai šaltojo sezono liga. Todėl, minėtus simptomus pajutus vasarą, galima įtarti, kad tai erkinio encefalito pradžia. Po 5-6 dienų savijauta pagerėja, nukrenta temperatūra, žmogus tarsi pasveiksta. Tačiau maždaug po poros savaičių žmogus vėl ima karščiuoti. Antrą kartą sukarščiavus, pasireiškia smegenų neurologinių pažeidimų simptomai: pradeda skaudėti galvą, jaučiamas galvos svaigimas, atsiranda pykinimas, vėmimas.
Svarbu atminti, jog galima ir nepastebėti, kad įsisiurbė erkė. Todėl, sunegalavus ir dėl neaiškių priežasčių prasidėjus karščiavimui, galvos skausmams, reikėtų kreiptis į medicinos įstaigą.
– Kaip gydomas erkinis encefalitas?
– Ši liga yra sukeliama viruso, ir nėra vaistų, kurie galėtų tą virusą paveikti ir pristabdyti jo dauginimąsi smegenyse. Gydymas iš tikrųjų tik palengvina simptomus, kol žmogus pasveiksta pats.
Persirgęs šia liga žmogus įgyja imunitetą visam gyvenimui. Tačiau kova su šia liga trunka itin ilgai. Trečdalis ligonių pasveiksta per tris mėnesius nuo ligos pradžios, trečdalis – per vienerius metus. Tačiau maždaug kas trečias žmogus šios ligos iki galo taip ir neišsigydo ir liekamieji jos reiškiniai – miego sutrikimai, koncentracijos stoka, padidėjęs jautrumas ir pan. gali jį varginti visą gyvenimą.
Persirgus sunkia erkinio encefalito forma liekamieji reiškiniai gali būti dar sunkesni. Paralyžiai ir parezės, raumenų atrofijos, traukuliai, psichikos sutrikimai, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai pasireiškia kas dešimtam sirgusiąjam erkiniu encefalitu.
– Ką daryti įsisiurbus erkei?
– Pamačius jau įsisiurbusią erkę, reikia kuo greičiau ją ištraukti, kad ji į kraują nepaleistų galbūt nešiojamų virusų ar bakterijų. Erkę reikia suimti pincetu, geriausia, skirtu erkėms traukti, kuo arčiau kūno odos ir ištraukti staigiu judesiu, o įkandimo vietą nuvalyti dezinfekciniu skysčiu. Jei pašalinus erkę lieka jos galvutė, nereikėtų nerimauti – visi ligų sukėlėjai būna erkės kūne, o per kelias dienas organizmas pats pašalins svetimkūnį.
Ištrauktos erkės į laboratoriją vežti tyrimams neverta, nes jei ji ir buvo užsikrėtusi, efektyvių priemonių galinčių padėti apsisaugoti nuo ligos jau įkandus erkei nėra.
Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas ir blogai jaučiatės, patariama nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Įkandimo vietą ir savo savijautą rekomenduojama stebėti mėnesį – per šį laiką pasireiškia erkių platinamų ligų simptomai.
„Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet suserga 2–3 tūkstančiai žmonių. Jei nuo Laimo ligos gali apsaugoti tik budrumas, tinkami drabužiai ir apsauginiai purškalai, veiksmingiausia profilaktikos priemonė nuo erkinio encefalito yra skiepai ir nebijoti ja susirgti galime tik pasiskiepiję. Noriu priminti, kad ir karantino laikotarpiu planiniai skiepijimai nėra atidedami ir yra vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą ir užtikrinant jų saugumą. Tad turėdami daugiau laiko, nepamirškite laiku pasirūpinti savo sveikata“, – baigia pokalbį gydytoja Asta Mastavičiūtė.
