Būtent erkės šiuo metų laiku – ypač aktyvios. Tuo įsitikino ir portalo lrytas.lt fotografas Vladas Ščiavinskas, fotografavęs pavasario gamtą netoli Baltosios Vokės.
„Pievose ir pamiškėse – būriai erkių. Ant vieno žolės šapelio gali pamatyti 3-4 keturias erkes. Atrodo, kad jos labai išalkusios – lipa viena per kitą.
Nufotografavau ir kuo greičiau pasitraukiau iš tos vietos. Po apsilankymo gerai išpurčiau drabužius ir apsižiūrėjau. Gerai, kad nė viena neįsisegė“, – pasakojo portalo lrytas.lt fotografas V. Ščiavinskas.
Ar iš tiesų po rekordiškai šiltos žiemos erkių priviso gerokai daugiau, nei įprasta?
Apie tai papasakojo Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Sigitas Podėnas.
„Dažnai išeinu į gamtą, tačiau ar iš tiesų jų yra daugiau – sudėtinga pasakyti. Vienam daug, kitam gali atrodyti visai mažai. Reikia daryti skaičiavimus ir tyrimus – vieni pataiko pamatyti daugiau, kiti mažiau.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo normali snieguota žiema. Pievoje prie Vilniaus, paprastu entomologiniu tinkliuku per kelias minutes surinkau 50 ar daugiau erkių. Ar jų šiemet yra daugiau – nėra žinoma, mat nėra atliktų tyrimų. Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad jų yra tiek pat, kaip ir kiekvienais metais. Pavyzdžiui, šiemet tik vieną ant savo kelnių radau“, – pasakojo S. Podėnas.
Išgyvena ne tik erkės, bet ir jų priešai
Anot jo, šilti orai, besniegė žiema dar nereiškia, kad erkių priviso daugiau – jos gal ir lengviau peržiemojo, tačiau lygiai taip pat lengvai peržiemojo ir jų priešai.
„Gamtoje visi organizmai negyvena po vieną – jie yra sąveikoje su visais kitais organizmais. Kiekvienas turi savo priešus, savo ligas, kas juos medžioja, kas juose parazituoja. Tarkime, jei šią žiemą sniego ir ledo nebuvo, tai ji šiltesnė buvo ne tik vabzdžiams, bet ir visiems tiems, kurie juos puola – ypač padažnėja bakteriniai, grybeliniai susirgimai.
O kai oro temperatūra dar nedidelė, gyviai dar nėra aktyvūs, to užtenka kokiems nors grybiniams organizmams, patogenams, kurie jį patį puola. Tai, kad žiema lengvesnė ir gyvis lengviau peržiemoja, dar nereiškia, kad pats po to išgyvena“, – tikino mokslininkas.
Vis tik labiausiai tikėtina, kad dėl praėjusios šiltos žiemos erkių aktyvumo pikas šiemet prasidėjo anksčiau.
Kokios erkės pavojingos žmogui?
Erkių yra labai daug ir įvairių – ir dirvožemyje gyvenančių, ir augalais mintančių, ir plėšrių, ir kraujasiurbių. „Žmonėms, žinoma, šiuo metu aktualiausios kraujasiurbės, kurios aptinkamos gamtoje – tai iksodinės erkės.
Lietuvoje jų yra trys rūšys, dvi iš jų yra gausiai paplitusios ir dažniausiai pasitaikančios – šuninė erkė (lot. Ixodes ricinus) ir pievinė erkė (lot. Dermacentor reticulatus). Dar viena – taiginė erkė ( lot. Ixodes persulcatus) – tėra tik žinoma ir fiksuota vos vieną kartą Biržų rajone, tačiau Latvijoje jų jau fiksuojama daugiau.
Šuninė arba miškinė erkė – ruda su juodu skydeliu. Patelė su mažesniu, patinas – su didesniu juodu skydeliu.
Kita – pievinė erkė, dar vadinama gyvuline erke – marga, tarsi dryžuota erkė.
„Tiek šuninės, tiek pievinės erkės taip pat siurbiasi tiek žmonėms, tiek gyvūnams, perneša ligas. Tačiau bet per visą savo gyvenimą praleidau daug laiko gamtoje ir nei viena pievinė nebuvo įsisiurbusi. Vis tik ant drabužių jų esu radęs labai daug“, – teigė S. Podėnas.
Kur daugiausia būna erkių? Kokiose gamtos vietose?
Anot mokslininko, tai – pamiškės, krūmynai. „Erkės gyvena ten, kur yra daugiau laukinių gyvūnų, graužikų, pelių. Ten kur daugiau miške gyvūnų, kur migracijos jų takai, kur jie lankosi, erkių būna daugiau. Erkėms svarbi mitybinė bazė. Taip pat pievos, su krūmeliais, dažniau drėgnesnės vietos.
Tuo tarpu spygliuočių miškuose erkių mažiau, mat visa fauna skurdesnė. Gamtoje viskas susiję – jei skurdesnis dirvožemis, mitybinė bazė prastesnė, mažesnė rūšių įvairovė, tuo pačiu mažiau ir erkių“, – teigė S. Podėnas.
Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų, erkės būna aktyvios, kai vidutinė paros temperatūra siekia 5–7 laipsnius šilumos.
Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kurie vyrauja vidurio Lietuvoje, tačiau, kaip tvirtino S. Podėnas, jų galima rasti pušynuose. Taip pat ir miestų parkuose, soduose, kitose žaliosiose zonose.
Kaip elgtis gamtoje, kad erkė neįsisiurbtų?
Pasak gamtininko S. Podėno, svarbiausias dalykas – apranga. Geriausia, drabužiai būtų ilgomis rankovėmis, o kelnės būtų siaurėjančiais galais, batai su auliukais, ant kelnių apačios galima užtraukti kojines.
„Grįžus iš gamtos – svarbu apsižiūrėti, drabužius išsipurtyti, išsiskalbti. Erkėms drabužių spalva nėra reikšminga, mat jos neturi akių. Tačiau ant šviesių drabužių patys ją greičiau pastebėsite. Taip pat verta ir pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.
Nuo Laimo ligos skiepų nėra. Skaičiuojama, kad erkių užsikrėtimas – iki 4 proc. Tačiau dažnai suveikia kiaulystės dėsnis – būtent ta užsikrėtusi žmogui ir įsisiurbia. Tuo pačiu bijoti tų erkių tiek, kad nebeitum į gamtą – irgi ne išeitis“, – pasakojo mokslininkas.
Sauganti nuo kraujasiurbių, drabužius galima apdoroti cheminiais repelentais. Grįžus būtina nedelsiant apžiūrėti visą kūną, ypač paausius, kaklą, pažastis, kirkšnis, kojų ar rankų lenkimo linkius, kadangi erkės dažniausiai įsisiurbia šiose vietose. Taip pat patartina nusiprausti po dušu ir persirengti kitais rūbais, o vilkėtus drabužius iš karto išskalbti ar pakabinti saulėtoje vietoje, nes sausame ore erkės išgyvena trumpai.
Jei jau įsisiurbė – kaip teisingai ištraukti?
Erkės straubliukas, kuriuo ji praduria odą, turi tokius dantukus, kurie nukreipti atgal. Jei įsisegusią erkę tiesiog trauksite, tas straubliukas liks odoje, o nutrūks tik kūnelis. Geriausias įrankis, anot S. Podėno, tvirtas pincetėlis smailiu, plonu galiuku.
„Reikia suimti erkės straubliuką kiek galima arčiau odos. Erkę reikia traukti nedarant jokių sukamų judesių – jos straubliukas nėra tarsi medvaržtis. Ten yra daug dantukų vienodai iš visų pusių išsidėsčiusių. Įkandimo vietą patepti dezinfekavimo priemone“, – patarė Gamtos tyrimų centro mokslininkas prof. dr. S. Podėnas.
Karantino metu likite namuose
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad siekiant valdyti grėsmes dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo, raginama apskritai vengti bet kokio išėjimo iš namų, jei nėra būtinybės, o lankantis parkuose laikytis saugaus – 2 metrų – atstumo.
Dalis gyventojų pasivaikščiojimui renkasi nuošalesnes erdves: miškus, sodus ar pievas prie namų, tačiau NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad gamtoje svarbu saugotis pavojingas ligas platinančių voragyvių – erkių. Jos yra paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje.
Erkių sukeliamos ligos yra ne tik pavojingos, bet ir klastingos
Erkinio encefalito ligos pradžia: pakilusi temperatūra, galvos skausmas, silpnumas, šaltkrėtis, pykinimas, kartais viduriavimas, primena gripo ar peršalimo simptomus, todėl juos galima sumaišyti. Žmogus šiuos ligos simptomus dažniausiai pajaučia po 7–14 d. nuo užsikrėtimo.
Po to sergančiojo būklė pagerėja, bet dažniausiai būna antroji ligos banga. Jai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą.
Tuo tarpu Laimo ligos atveju erkės įkandimo vietoje po 1–4 savaičių atsiranda raudona dėmė, galinti keisti savo formą ir dydį. Šios ligos atveju ligonis skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmu, o vėlyvu ligos periodu pažeidžiama centrinė nervų sistema. Ligoniai skundžiasi miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu ir kt.
