Šis mokslininkas, dirbantis Gamtos tyrimų centre, puikiai yra perkandęs vabzdžių gyvenimą. Ir gerai mato, kas vyksta ant žemės po kojomis. Tad trys grambuoliai, sukrutėję žolėje prie jo namo tvoros, neliko nepastebėti.
S.Podėnas gyvena užmiestyje – maždaug už 10 kilometrų nuo Vilniaus. Ar tai reiškia, kad kaimo vietovėse grambuoliams žiema jau pasibaigė?
„Tokiu metų laiku, jei oras nebūna šaltas, žemėje grambuolių lervos galbūt jau ir bandytų virsti lėliukėmis. O vabalai iš jų sparnus imtų kelti gegeužę.
Šie trys grambuoliai anksti išsinėrė iš lėliukės, bet kas jiems atsitiks? Maisto jie neturi – medžiai be lapų. Neegzistuoja tikimybė, kad jie sulauks pavasario neturėdami kuo maitintis. Vienu kenkėju bus mažiau? Galbūt.
Galbūt žmonėms tai nėra bloga žinia, bet gamtai – ne į gera. Gali būti, kad šiuo metu gamtoje panašiai elgiasi ir daugiau „padarų“, bet mes to nepastebime“, – svarstė S.Podėnas.
Dabar dar kalendorinis viduržiemis, o įvairiems vabzdžiams poveikį daro ne tik oro temperatūra, bet ir nakties bei dienos – šviesos ir tamsos santykis.
„Diena trumpa, ir jie „žino“, kad dar ne laikas atsibusti. Vienas kitas paskuba „vildamasis“, kad jam – pirmajam – pasiseks, bet didelė tikimybė, kad kovoje už būvį jie praloš.
Įvairiose rūšyse yra tokių pasibandymų. Yra vabzdžių, kurie tam tikrą laiką esti fiziologinės ramybės būsenoje – diapauzėje. Jie galbūt neišsiris iš lėliukės nei šiemet, nei kitąmet, bet tai padarys po dviejų ar trijų metų.
Tai yra rūšies gebėjimas apsisaugoti nuo nepalankių gamtos sąlygų. Jei jos būna nepalankios vienais metais ir nušluoja gyvuosius, kiti kelerius metus palaukia savo eilės ir atsiranda tada, kai ateina tam laikas.
Kadangi turime įvairių rūšių vabalų, vadinasi jie išgyveno – „turėjo sprendimų“, – patikino mokslininkas.
Taigi tiems keliems grambuoliams, kurie apspangę ir sustirę gulėjo žolėje prie mokslininko namų, kambario temperatūra ir keli augalų lapeliai sužadino troškimą gyventi ir daugintis. Bet ilgam jų džiaugsmui priežasčių nėra.
Pasak S.Podėno, jei aukštesnė oro temperatūra bei drėgmė tiko šiems vabalams, vadinasi, ji tinka ir kitokiai gyvybei. O tai reikškia, kad per ankstyvus grambuolius gali pražudyti jei ne badas, tai grybelinės ligos.
„Tačiau tolimų įžvalgų apie tai, kaip besikeičianti temperatūra keičia gyvybės elgseną gamtoje, šiuo atveju negali būti. Didžiausia bėda, kad neturime atlikę mokslinių tyrimų – nėra stebėsenos, tad nėra ir atskaitos taško, kuriuo naudojantis būtų galima vertinti pokyčius“, – užsiminė mokslininkas.
