Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad atlikus dirvožemio ir smėlio, esančio Klaipėdos lopšelių-darželių „Traukinukas“, „Bitutė“, „Gintarėlis“ teritorijose bei „Vitės“ progimnazijos teritorijoje ir sporto aikštyne, tyrimus, chromo ribinių verčių viršijimas nenustatytas.
Mėginiai tyrimams paimti 2019 m. lapkričio 12 d. (dirvožemis imtas paviršiuje ir 10 cm. gylyje).
Mėginius paėmė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai, dalyvaujant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento atstovui.
Tirtame dirvožemyje ir smėlyje chromo koncentracija neviršija Lietuvos higienos normoje HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“, nustatytos ribinės vertės – 80 mg/kg.
Chromo – dešimt kartų mažiau nei leidžiama
Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikų žaidimo dėžių smėlyje chromo koncentracija yra daugiau negu 10 kartų mažesnė už didžiausią leidžiamą (siekė 3,75 mg/kg–6,48 mg/kg).
Nė vienos vaikų ugdymo įstaigos teritorijos dirvožemyje taip pat nenustatyta per didelė chromo koncentracija. Lopšelių-darželių „Bitutė“, „Traukinukas“ teritorijose dirvožemio paviršiuje chromo koncentracija yra nuo 8,49 mg/kg iki 18,5 mg/kg, 10 cm. gylyje – nuo 7,3 mg/kg iki 12,5 mg/kg.
Lopšelyje darželyje „Gintarėlis“ teritorijoje dirvožemio paviršiuje nustatyta chromo koncentracija yra 74 mg/kg , 10 cm. gylyje – 21,9 mg/kg, „Vitės“ progimnazijos teritorijoje dirvožemio paviršiuje chromo koncentracija yra 54,2 mg/kg, sporto aikštyne – 57,2 mg/kg, 10 cm. gylyje – teritorijoje – 43,3mg/kg, sporto aikštyne – 70,2 mg/kg (tarša chromu siekė nuo 9 iki 93 proc. ribinės vertės).
Chromas – gamtoje egzistuojantis cheminis elementas
Chromas – natūraliai gamtoje egzistuojantis cheminis elementas. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Klaipėdos mieste natūrali chromo koncentracija dirvožemyje yra 36,9 mg/kg.
Šis mikroelementas žmogui yra reikalingas. Neigiamas jo poveikis gali pasireikšti tiek tuomet, kai jo organizme trūksta, tiek tuomet, kai jo yra per daug. Poveikis žmogui gali priklausyti nuo jo patekimo būdo, kiekio, organizme jau esančio chromo kiekio. Dažniausiai chromo organizme nebūna per daug, nes jis sunkiai įsisavinamas.
Jeigu dirvoje chromo junginių kiekis didesnis, daugiau jo patenka ir į augalus. Tyrimai rodo, kad didžiausia į augalus patekusio chromo dalis susikaupia šaknyse, labai mažai – virš dirvos esančiose augalų dalyse (daugiau lapuose, mažiau stiebuose, grūduose; daugiau sukaupia žemi augalai nei aukšti).
