Šių metų vasarą Europos Komisija uždraudė komercinę menkių žvejybą Baltijos jūroje ties Lenkijos ir Lietuvos krantais, o Europos žuvininkystės srityje dirbantys mokslininkai rekomenduoja nutraukti ungurių žvejybą.
Todėl Lietuvos gamtos fondas rekomenduoja vartoti atsakingai ir ieškoti tokios žuvies, kuri būtų pagauta naudojant aplinkai draugiškus metodus.
„Trečdalis viso pasaulio žuvies išteklių yra taip išgaudyti, kad net ir sustabdžius nykstančių žuvų žvejybą, jos niekada pačios nebeatsikurs. Tai žuvys, kurios jau turi būti įtrauktos į Raudonąją knygą, nes balansuoja ties išnykimo riba. Apie du trečdalius žuvies yra arti tos kritinės ribos. Deja, bet tik 7 proc. pasaulio žuvų išteklių yra geros būklės“, – teigė Lietuvos gamtos fondo vadovas Edmundas Greimas.
Anot E. Greimo, vienos iš labiausiai nykstančių žuvų, aktualių Lietuvos vartotojams – Baltijos menkė.
„Ši žuvis taip išgaudyta, kad Europos ministrai uždrautė ne tik verslinę, bet ir rekreacinę Baltijos menkų žvejybą. Kita itin populiari ir mėgiama Lietuvos vartotojų – ungurys. Nežinau, ar mūsų anūkai jos paragaus, nes šios žuvies populiacija per 50 metų sumažėjo iki 1 proc.“, – pasakojo E. Greimas.
Žuvys nyksta tyliai
Lietuvos gamtos fondo žuvininkystės ekspertas Robertas Staponkus stebėjosi, kad visuomenė į gamtos niokojimą ir rūšių nykimą reaguoja skirtingai.
„Jei dėl miškų visuomenė susijaudina, rengia mitingus, protestuoja, tai žuvys nyksta tyliai. Pavyzdžiui, jei žuvis pabrango ar dingo nuo prekystalio, kaltiname prekybininkus. Bet žuvis brangsta dėl to, kad jos mažėja vandenynuose, ją vis sunkiau pagauti“, – sakė R. Staponkus.
Tačiau yra pasaulyje regionų, kur žvejyba vykdoma pavyzdingai. Vienos iš tokių vietovių – Aliaska, Naujoji Zelandija, Škotija.
„Pavyzdžiui, Aliaskoje yra griežtai kontroliuojami žvejai, Naujojoje Zelandijoje preciziškai žiūrima į išteklių valdymą, kasmet nustatant sugaunamos žuvies kiekius. Škotijoje patys žvejai nusprendė įsivesti aplinkosauginių kreditų sistemą pagal gaudymo metodo tvarumą – kuo daugiau aplinkosauginių kreditų, tuo didesnė kvota. Taigi, Europoje yra gerų pavyzdžių ir gerų tikslų turėti ir saugoti išteklius, tačiau jų nepavyksta padaryti dėl politinių, socialinių ir ekonominių priežasčių“, – pasakojo R. Staponkus.
Kaip vartotojai gali saugoti išteklius?
Lietuvos gamtos fondas pristatė atsakingo vartojimo gidą „Nyksta žuvys“, kuriame žuvies mėgėjai gaus reikiamą informaciją apie žuvį, jos išteklių būklę bei gaudymo metodus.
„Mūsų gidas skirtas vartotojui, kuris domisi, ką jis perka ir kokį poveikį vartojimas daro aplinkai. Tai aktuali informacija ir prekybininkams“, – teigė žuvininkystės ekspertas.
Gide yra 40 žuvų rūšių, kurios dažniausiai aptinkamos Lietuvos rinkoje. Prie kiekvienos žuvies nurodyta spalva, turinti tam tikrą reikšmę.
Lietuvos gamtos fondas rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros ešerio, daugumos rūšių tuno, tropinių krevečių. Pasidomėti vertėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, šiaurinės krevetės, paprastasis vilkešeris.
Leidinyje žuvys suskirstytos į tris kategorijas: „Valgyk“, „Pagalvok“ ir „Atsisakyk“. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų išteklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę.
Raudona spalva reiškia, kad tokią žuvį pirkti ir valgyti reikėtų kuo rečiau arba jos atsisakyti, geltona – galima retais atvejais, žalia – galima valgyti dažnai.
Jie prie žuvies pavaizduotos visos trys spalvos, tai reiškia, kad reikia pasidomėti, kur žuvis buvo pagauta, mat tos pačios žuvies ištekliai skirtingose pasaulio vietose gali būti skirtingos būklės.
„Tarkime, vienos rūšies žuvies ištekliai prie Islandijos krantų gali būti geros būklės, tačiau Barenco jūroje – blogos. Todėl norėdami sužinoti, kokia yra žuvies kilmė, visuomet teiraukitės pardavėjo, nes jis privalo suteikti informaciją“, – tikino E. Greimas.
Anot jo, svarbi ne tik vieta, bet ir žuvies pagavimo būdas. Jei žuvis pagauta dugniniu tralu, kuris nuo jūros dugno tarsi žagre semia viską, ką sutinka kelyje, tai tokia žuvis bus pažymėta raudona spalva. Jei gaubiamaisiais tinklais, kurie daro mažesnę žalą gamtai, bus pažymėta geltonai.
R. Staponkaus teigimu, vertėtu rinktis žuvį, kuri yra didelė ir užaugusi, spėjusi išneršti, taip prisidedant prie išteklių tausojimo.
Ekspertai išskiria ir tokias žuvų rūšis, kurioms negresia išnykimas – tai nedidelės trumpos generacijos žuvys: stinta, šprotai, strimelė, silkė, ančiuviai.
„Galima rinktis ir žuvininkystės ūkiuose užaugintas žuvis, tarkime, otą, užaugintą naudojant recirkuliacines sistemas. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kokie žuvininkystės metodai naudojami žuvims auginti ir nesirinkti gamtą teršiančiuose ūkiuose augintos žuvies“ , – rekomendavo E. Greimas.
Renkantis žuvies produktus, labai svarbu atkreipti dėmesį, kur žuvis buvo sugauta ar užauginta. Dažnai silpniau ekonomiškai išsivysčiusiuose kraštuose žuvininkystės sektorius būna silpnai reglamentuotas, todėl didesnė tikimybė, kad ten išteklių ir gamtos apsaugos būklė yra prasta.
