Anot jo, kengūra filmavimo aikštelėje buvo atgabenta transportavimo dėžėje ir paleidžiama iš jos aptvare. Stiprus gyvūnas buvo išsigandęs, trenkėsi į aptvaro sieną ir pralaužęs duris pabėgo.
„Tai yra laukinis gyvūnas, tad jokiais pavadėliais ar virvėmis mes jų nepririšame. Prie tokių dalykų jie nepripranta“, – sakė savininkas.
Filmavimuose naudotas, vėliau pabėgęs ir žuvęs gyvūnas – trejų metų sulaukusi beneto medlaipė kengūra – tai laukinis sterblinis gyvūnas, kilęs iš Australijos.
Paklaustas, kaip vertina patirtus nuostolius, A. Vasiliauskas teigė, kad šios nelaimės jokiais pinigais negali vertinti, nes visų pirma tai – gyvūno netektis. „Gyvūnai dažnai į zoologijos sodus patenka keitimo vieni į kitus būdu, tad vertinti pinigais mes negalime. Mums labiausiai gyvūno gaila“, – tikino kengūros netekęs vyras.
Nutrenkė automobilis
Antradienio rytą Vilniaus policija sulaukė net keleto pranešimų dėl ant kelio gulinčios leisgyvės kengūros. 7 val. 48 min. pareigūnams buvo pranešta, kad kengūra guli senajame Pilaitės kelyje ant važiuojamosios kelio dalies.
Apie kengūrą pranešę žmonės jau buvo skaitę, kad gyvūnas pirmadienį pabėgo iš kino filmo „Vilnius Zoo“ filmavimo aikštelės. Jie mano, kad tai – ta pati kengūra. Į įvykio vietą atvyko ne tik policijos pareigūnai, bet ir aplinkosaugininkai.
Jiems teko konstatuoti liūdną faktą – kengūra neišgyveno. Kaip pranešė naujienų agentūra BNS, Savivaldybės įmonė „Grinda“ išsivežė gyvūną į savo patalpas. Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė BNS sakė, kad aplinkosaugininkai patikrins, ar savininkai turėjo leidimą gyvūno naudojimui.
Kino kūrėjai išreiškė užuojautą
Dėl šio įvykio filmo „Vilnius Zoo“ kūrybinė komanda paviešino komentarą bei išreiškė užuojautą.
„Afterschool“ kūrybinė komanda labai išgyvena dėl susiklosčiusios situacijos ir reiškia užuojautą visiems susidūrusiems su šia nelaime. Susilaikiusi nuo ankstesnių komentarų, kad sutelktų savo resursus gyvūnėlio paieškoms, komanda nori informuoti, kad nuo pat pabėgimo akimirkos buvo telkiamos gausios pastangos surasti pasiklydusį gyvūną.
Po dienos paieškų darbai pratęsti ir nakties metu, paieškai naudojant net specialią naktinio matymo įrangą. Vidurnaktį paieškos sustabdytos, nuodugniai išieškojus miškelį ir apylinkes bei neradus ieškoto gyvūno pėdsakų. Filmavimams ruoštasi atsakingai, atsižvelgiant į visas specialistų teikiamas rekomendacijas ne tik dėl transportavimo, laikymo sąlygų, bet ir jų filmavimosi galimybių.
Kruopščiai renkantis gyvūnus kelis mėnesius iki darbų pradžios, pasirinkti tie, kurie jau turėjo panašios patirties ir kuriuos galėjo saugiai transportuoti į lokaciją. Filmavimo dieną gyvūną lydėjo trys specialistai, kurie dėl jo staigaus elgesio vis dėlto negalėjo jo pavyti.
Negalime vertinti gyvūno savijautos, bet tam, kad būtų užtikrintas gyvūno saugumas ir komfortas darbų metu, laikėmės visų mums teiktų specialistų rekomendacijų tiek vietos paruošimo, tiek transportavimo atveju.
Paieškų metu kreipėmės į įvairias Lietuvos draugijas, gyvūnų globos asociacijas, medžiotojus ir kitus specialistus, konsultavomės su jais gyvūno pagavimo atvejais, drauge ieškojome sprendimų, tačiau daugelis nebuvo susidūrę su specifiniu gyvūnu ir mažai galėjo padėti.
Tad darsyk visos komandos vardu, išties reiškiame užuojautą ir išgyvename gyvūnėlio nelaimę, dėsime visas pastangas palaikyti savininkus šios nelaimės akivaizdoje“, – laiške portalo lrytas.lt redakcijai rašė filmo prodiuserė Klementina Remeikaitė.
Ragina prisiimti atsakomybę
VšĮ „Gyvūnų gerovės inicatyvos“ nepalaiko jokio laukinių gyvūnų išnaudojimo nei komerciniais, nei pramoginiais, nei pažintiniais tikslais. Organizacija mano, kad tai – vienas iš žiauraus elgesio su gyvūnų atvejų, nutikusių dėl gyvūno savininko ir filmo komandos aplaidumo.
„Jei kengūra galėtų pati pasirinkti, filmavimo aikštelė būtų paskutinė vieta, kurioje ji norėtų būti. Negana to, jog laukinis gyvūnas laikytas nenatūraliomis, stresą keliančiomis sąlygomis, nebuvo užtikrintas nei jo, nei aplinkinių saugumas – pabėgusi kengūra ne tik žuvo pati, bet ir sukėlė eismo įvykį, kuriame galėjo nukentėti žmonės.
Gyvūno savininkas bei filmavimo aikštelėje už jo gerovę atsakingi asmenys turėtų prisiimti atsakomybę, o ne tik viešai liūdėti bei reikšti užuojautą“, – sakė „GGI“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė – Pliuskė.
Primename, jog siekiant išvengti tokių situacijų, labai svarbus ir visuomenės sąmoningumas – laukinių gyvūnų naudojimas komerciniais, pasipelnymo tikslais neturėtų būti palaikomas nei lankantis zoologijos soduose, nei džiaugiantis jų vaidmenimis reklamose ar filmuose.