Tarantulus medžiojančios vapsvos (Pompilidae) gyvena net ten, kur tarantulų nėra. Jos sutinkamos Europoje (dažniau – pietinėje Senojo Žemyno dalyje), Amerikoje, Azijoje. Dažniausiai sutinkamos Pompilidae rūšys yra maždaug 5 cm ilgio, šiek tiek primena dideles muses.
Pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje gyvena Pepsis grossa – tarantulų medžiotoja, kurios įgėlimas laikomas vienu skausmingiausių pasaulyje.
Atsigulkite ant žemės ir rėkite penkias minutes – tokį patarimą mokslininkai skiria tiems, kurie susiduria su Pepsis grossa. Tačiau jums nebūtina jo įsiminti – tiesiog nieko kito daryti ir negalėsite.
Justinas O. Schmidtas, garsus mokslininkas, sudaręs Schmidto skausmo skalę, teigia, kad Pepsis grossa įgėlimas sukelia elektros šoką primenantį intensyvų skausmą.
Kad ir ką būtumėte išmokę, kad ir kokias priemones turėtumėte, niekas jums nepadės. Jei įgels Pepsis grossa, nebegalėsite kalbėti, judėti ir galvoti. Skausmas bus toks stiprus, kad nebematysite ir negirdėsite.
Net jei šalia būtų koks nors priešnuodis (o tokių nėra), jūs nesugalvotumėte juo pasinaudoti ir nemokėtumėte atidaryti jo pakuotės. Tokio intensyvumo skausmas atima galimybę galvoti. Todėl geriau atsigulti, kad nepridarytumėte dar daugiau problemų, ir šaukti.
Tačiau yra ir gerų žinių. Pepsis grossa įgėlimas yra visiškai nepavojingas žmogui. Intensyvus skausmas trunka apie 5 minutes, tačiau vėliau žmogus atsigauna ir gali eiti savais keliais. Kita gera žinia – Pepsis grossa beveik niekada negelia be priežasties. Tai – vabzdžių gynybos mechanizmas. Jei neliesite šių vapsvų, jos jūsų irgi nelies. Ir tai veikia – vos keli gyvūnai medžioja Pepsis grossa vapsvas.
Nors Pepsis grossa įgėlimas sukelia nepaprastai intensyvų skausmą, Schmidto skausmo skalės viršuje rastume ne šias vapsvas, o Paraponera clavata skruzdes, gyvenančias atogrąžų miškuose. Schmidtas jų sukeliamą skausmą apibūdino kaip „vaikščiojimą įkaitusiomis žarijomis su į kulnus įsmeigtomis trijų colių vinimis“.
