Dabar ten girdimas tik silpnas dūzgimas, o ore tvyro stiprus puvėsių kvapas, mat didžioji dalis bičių išmirė, veikiausiai apsinuodijusios pesticidais.
A. Rubcovas, laikantis didelį bityną į pietus nuo Maskvos esančios Tulos srities vieno kaimo pakraštyje, yra vienas iš šimtų bitininkų šalyje, pranešusį apie masines bičių šeimų žūtis, atėmusias iš jų pragyvenimo šaltinį.
Jis nuo liepos pradžios neteko 82 šeimų – beveik visų savo turėtų, sakė ūkininkas ir pridūrė, kad išlikusios šeimos žiemos tikriausiai neatlaikys.
Tai reiškia, kad žuvo daugiau kaip 3 mln. bičių, o A. Rubcovas savo nuostolius vertina 1,6 mln. rublių (apie 22,6 tūkst. eurų).
Visus aplinkinius bitynus ištiko toks pats likimas.
Žmonės Bobrovkos kaime ir jo apylinkėse įsitikinę, kad dėl visko kalta viena rapsus auginanti vietos bendrovė, liepos 4-ąją nupurškusi savo laukus insekticidais.
Netoliese esančiame miške savo avilius laikęs kitas bitininkas – Viktoras Morozovas – nufilmavo šalia rapsų laukų ant žemės numestas tuščias pesticidų talpas, bet sakė, kad darbininkai neigė naudoję stiprius insekticidus, turinčius fipronilo.
Tačiau galiausiai viena laboratorija Maskvoje patvirtino, kad tuose rapsuose fipronilo esama. Šį preparatą Rusijoje galima teisėtai naudoti, laikantis tam tikrų atsargumo priemonių, bet Europos Sąjungoje jis uždraustas.
„Jie pažeidė visas įmanomas [šio preparato] naudojimo taisykles“, pareiškė A. Rubcovas.
Vis dėlto skandalo centre atsidūrusi bendrovė „NT Agri“ neigia pažeidusi kokias nors taisykles.
„Laikėmės visų instrukcijų“, – sakė jos direktorė Irina Trubicina.
„Žydintys rapsai labai traukia bites – taigi, tai buvo tarsi spąstai“, – skundėsi A. Rubcovas.
Bitės darbininkės, pririnkusios apnuodyto nektaro, parnešdavo jo į avilį, kur taip pat būdavo apnuodijamos ir keliomis dienomis vėliau išsiritusios bitės.
„Jos – gyvos numirėlės, – bitininkas kalbėjo žvelgdamas į bites, chaotiškai ropojančias avilio dugne ir neįstengiančias paskristi.
„Visas bitynas pasmerktas“, – pridūrė jis.
„Rapsų įsigalėjimas“
Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ patvirtino, kad bičių žūtis sukelia nekontroliuojamas insekticidų naudojimas, ir pripažino, kad šių preparatų priežiūra nepakankama.
„Vyriausybė netikrina suvartojamo pesticidų kiekio ir jų kokybės“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė tarnybos atstovė Julija Melano.
Fipronilas buvo plačiai naudojamas Europos Sąjungoje iki 2017 metais kilusio skandalo, kai šio preparato buvo rasta kiaušiniuose iš Olandijos ir nustatyta, kad ši medžiaga neteisėta naudota vabzdžiams paukštynuose naikinti.
Tyrimai rodo, kad neurotoksiniu poveiksiu pasižymintis fipronilas, kartu su vadinamaisiais neonikotinoidų grupės preparatais, gali sukelti bičių šeimų žūtis, taip pat pakenkti kitiems vabzdžiams, tokiems kaip drugeliai, ir kitiems gyvūnams, įskaitant kirmėles ir žuvis.
2017 metais ES uždraudė naudoti fipronilą atvirai auginamiems pasėliams purkšti, o 2018-aisiais Bendrijoje buvo uždrausti dauguma neonikotinoidų.
Rusijos šias medžiagas naudoti tebeleidžiama: fipronilu galima purkšti bulves, javus ir ganyklas, tačiau tik vėlai vakare, nesant vėjo. Be to, šalimais laikomos bitės turi būti kelias dienas neišleidžiamos iš avilių.
Tulos srityje rapsus auginantys ūkininkai šių reikalavimų nepaisė, naujienų agentūrai AFP sakė ūkininkai.
Jie skundėsi, kad Europa gamina „ekologišką“ biodyzeliną iš Rusijoje užaugintų rapsų sėklų aliejaus, nors jame esama pesticidų, kuriuos naudoti Europos Sąjungoje yra uždrausta.
„Visi Europoje uždrausti pesticidai nusėda čia, Rusijoje, – piktai kalbėjo V. Morozovas. – Kažkas turi prisiimti atsakomybę.“
Per pastarąjį dešimtmetyje Rusijoje rapsų pasėlių padaugėjo dvigubai. Didžioji dalis išspaudžiamo aliejaus yra eksportuojama į užsienį.
„Rapsai įsigalėjo visame regione“, – sakė V. Morozovas, liepą praradęs 50 bičių šeimų. Vyras pridūrė, kad tai didžiausia bitininkavimo katastrofa per 40 metų, kai jis užsiima šiuo verslu.
Tačiau rapsai yra jautri kultūra, ir ekspertai sako, kad kai kurie ūkininkai susigundo imtis radikalesnių pasėlių apsaugos priemonių, kenkėjams įgijus atsparumą kai kurioms cheminėms medžiagoms.
„Pesticidai brangūs. Kai kada juos skiedžia pigiais nuodais ir nepaiso naudojimo taisyklių“, – sakė Rusijos nacionalinio bitininkavimo tyrimų centro vadovė Ana Brandorf.
Pasak jos, pesticidų vartojimo stebėsena nevykdoma, be to, bitininkai nėra informuojami, kai ūkininkai imasi purkšti pasėlius šiomis medžiagomis.
Pasaulinė krizė
A. Brandorf sakė, kad Rusijoje pradeda reikštis tokia pati bičių krizė, kokia jau anksčiau ištiko kitus pasaulio regionus. Tai kelia susirūpinimą mokslininkams ir grėsmė maisto ištekliams. Kai kurie Kinijos ūkininkai jau yra priversti apdulkinti pasėlius rankiniu būdu.
Tula tėra vienas iš 30 Rusijos regionų, kuriuose šią vasarą pasireiškė didelio masto bičių žūtis, nurodė šalies bitininkystės asociacija.
Žemės ūkio ministerija pripažįsta, kad šis reiškinys padarė „reikšmingos žalos“ bitininkystei visoje šalyje. Apskaičiuota, kad išmirė apie 300 tūkst. bičių šeimų. Rusijoje jų laikoma iš viso apie 3,3 milijono.
Ši nelaimė smarkiai sukrėtė kai kuriuos bitininkus. A. Rubcovas sakė, kad kai kuriuos jo bičiulius dėl patirto streso ištiko širdies smūgis.
Kai kurie jų mėgina išsireikalauti kompensacijų, bet net ir turint svarių įrodymų jų laukia ilga ir dažnai beviltiška kova Rusijos teismuose. Taigi, daugelis net nesivargina jos pradėti.
A. Brandorf įsitikinusi, kad daugelis bitininkų, netekusių bičių šeimų, tiesiog nutrauks šią veiklą, nes be valstybės paramos šis verslas tampa nepelningu.
„Tampa lengviau tiesiog uždaryti bitynus“, – pažymėjo ji.
