Tik dėl atsitiktinumo ir gerų žmonių, išėjusių į Juodeikių mišką savaitgalį dėka, beveik šimtas trapių šinšilų netapo lengvu miško žvėrių grobiu. „Sekmadienį man paskambino Modestu prisistatęs žmogus ir paprašė pagalbos: mūsų (buvusios Gyvūnų prieglaudos – aut. pastaba) telefoną radę internete, tad ir kreipėsi dėl gyvūnų prieglaudos. Dėl šinšilų, kurias jis rado išmestas miške Juodeikiuose! Sunku buvo patikėti tuo, ką sako žmogus, o ir gyvūnų prieglaudos seniai nebeturim.
Bet ką padarysi, sutikome kažkiek priimti, juk nepaliksi vargšų gyvūnėlių žūti miške, – pasakojo plungiškis šunų augintojas Antanas. – Man jau ketvirtadienį vėlai vakare skambino žmogus ir sakė, kad ant kelio prie Juodeikių, rado kelias negyvas šinšilas. O sekmadienį paskambino Modestas. Nuvykome į vietą, radome dar keletą negyvų šinšilų, pasidalinome vargšus gyvus gyvūnėlius ir parsivežėme namo. Dabar dalijame – kur tiek jų dėsi?!“
Gyvūnėlius aptikęs Modestas Stupelis pirmadienį dar negalėjo atsigauti nuo vaizdo, kurį su uošve grybaudami pamatė savaitgalį.
„Uošvė paprašė nuvežti į Juodeikių mišką pagrybauti – ten esame anksčiau gyvenę. Einame takeliu, žiūriu, prie krūmo tupi kažkoks gyvūnėlis. Pamaniau, kad zuikis. Prieinu, o jis nebėga! Paėmiau į rankas – ogi šinšila besanti: kur ji bėgs. Apsidairėme aplinkui. siaubas! Tarp krūmų, paparčių jų pilna.
Keletas jau negyvų, kai kur tik pūkai besantys, aplaužytas narvas mėtosi. Skambinu į 112. Šie duoda Gyvūnų apsaugos tarnybos telefono numerį. Paskambinus niekas neatsiliepia – sekmadienis. Grįžau namo, internete susiradau Plungės gyvūnų globos telefono numerį ir paskambinau. Atsiliepęs Antanas su anūkų atvažiavo. Surinkau 7 gelbėtojų komandą ir puolėme rinkti šinšilas“, – nelinksmą istoriją pasakojo Modestas.
Šinšilų gelbėtojas geriems žmonėms jau išdalino 50, trys numirė vežant namo, dar 30 pasiėmė Antanas, kiek sudraskė laukiniai gyvūnai – sunku ir pasakyti. Visgi apie 80 išmestų gyvūnėlių pavyko išgelbėti. Kas galėjo taip žiauriai atsikratyti trapių gyvūnėlių, pirmadienio ryte paklausėme tokius dalykus kontroliuojančių institucijų. Plungės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius Virginijus Gailius pirmadienio ryte sakė, kad jiems šis faktas žinomas.
„Dabar aiškinamės situaciją. Neseniai buvo skelbimas, kad parduodamos 3–10 mėn. šinšilos. Ar miške paliktos šinšilos iš to ūkio – aiškinsimės“, – redakcijai sakė Plungės VMVT viršininkas ir pridūrė, kad išsiaiškinus, kas išmetė gyvūnėlius, informacija bus perduota policijai. „Už žvėrišką elgesį su gyvūnai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė“, – neslėpė pasibaisėjimo V. Gailius.
Plungės VMVT viršininkas sakė, kad Plungės rajone yra registruoti du šinšilų augintojai: vienas gyvena Varkaliuose (augina apie 400 šinšilų), kitas – Žemaičių Kalvarijoje (apie 200).
„Patikrinę duomenų bazę nustatėme, kad šinšilų augintojų yra ir Veiviržėnuose, ir Šilalėje. Gandai sklando, kad ir Kuliuose kažkas augina, tačiau nedeklaruoja. Bet tai tik gandai. Ar galėjo kažkas iš kitų rajonų atvežti ir čia išmesti gyvūnėlius – nesinori tikėti. Mūsų specialistai jau išvyko patikrinti minėtų ūkių bei nuvykę į vietą, rado 10 negyvų šinšilų, iš kurių 1-as jauniklis prisiglaudęs prie mamos. Rastos ir 5-ios gyvos suaugusios šinšilos, atiduotos geriems žmonėms, bus pašertos, pagirdytos. Bet kokiu atveju, kartu su policija toliau aiškinsimės situaciją, tikimės, kad niekadėjas, taip žiauriai pasielgęs su gyvūnais, bus išaiškintas“, – sakė Plungės VMVT viršininkas.
Teisinė atsakomybė
Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė taikoma, kai gyvūnas žūsta ar būna suluošintas, o administracinė – kai gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas. 2015 m. birželio 23 d. Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurios sugriežtina atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. Pataisose numatyta teisė atimti iš šeimininkų gyvūną, jei jis kankinamas ar neprižiūrimas.
Taip pat sugriežtintos bausmės ir gyvūnų skriaudikams. Už žiaurų elgesį su gyvūnu gresia ir piniginės baudos nuo 50 iki 2 300 eurų, viešieji darbai arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Bausmė priklauso nuo to, kokią traumą gyvūnas patyrė bei nuo to, ar žmogus už tai baustas pirmą kartą, ar tai pasikartojantis nusikaltimas. 2016 metais teismuose buvo nubausta 30 asmenų, 11 skirti viešieji darbai, 1 – areštas, 15 – bauda, 1 – laisvės apribojimas, 2 – terminuotas laisvės atėmimas.
