Apie 22 val. 30 min. lauko kavinėje sėdintys vilniečiai išvydo Vokiečių gatve žygiuojančią antį su keliais ančiukais.
Vilnietis Adomas P. pabūgo, kad drąsius paukščius gali suvažinėti Vokiečių gatve nuolat zujantys automobiliai, todėl su kolege Diana pakilo nuo baro stalo palydėti ančių pulkelio į saugesnę vietą.
Iš pradžių sekėsi neblogai – ančiukus pavyko nuginti nuo važiuojamosios dalies, šie krypavo paskui antį, kartkartėmis vis mėgindami išbėgti į gatvę, bet pakeliui pasipainiojo kanalizacijos šulinys su grotelėmis.
Ančiukai pliump, pliumpt, vienas paskui kitą sukrito į vidų pro kanalizacijos grotelių plyšius. Tik vienas liko ant gatvės. Antis puolė klykauti, blaškytis, aplinkui susirinko žmonių, pradėjo svarstyti, ką daryti.
Susirinkusieji puolė skambinti į įvairias tarnybas ieškodami pagalbos, bet niekas net nesiteikė užpakalio pajudinti. Pavyzdžiui, ugniagesiai pareiškė, kad atkėlinėti kanalizacijos dangčius – ne jų darbas.
Tuo metu pro šalį ėjo brandesnio amžiaus moteris ponia Rolanda. Ji, išvydusi nepavydėtiną anties situaciją, puolė skambinti netoliese gyvenančiam savo broliui ir paprašė, kad jis kuo greičiau atneštų laužtuvą.
Vyras neužtruko – jo atneštu laužtuvu užkabinus pavyko pakelti sunkų kanalizacijos dangtį. Ančiukai cypsėjo dugne. Gilu, įkišęs ranką jų nepasieksi.
Viena jauna mergina pasišauna ištraukti ančiukus.
Ją, laikydami už kojų, vyrai įleidžia žemyn galva į kanalizacijos šulinį.
Mergina sėkmingai pasiekia pyplius ir aidint garsiems susirinkusiųjų plojimams juos vieną po kito ištraukia į viršų.
