Uodus naikina, erkių ne
„Dabar labai daug kalbama apie erkes, jų platinamas ligas, kaip apsisaugoti ir pan. Bet niekas nekalba apie tai, kad erkės nėra naikinamos. Kodėl uodai yra naikinami specialiomis cheminėmis priemonėmis, o erkės nenaikinamos? Labai keista situacija, gal galėtumėte pasidomėti, gal mes kažko nesuprantame“, – „Rinkos aikštei“ atsiųstame laiške rašo kėdainietė Larisa Makina. Moteris taip pat išreiškė nuogąstavimą, kad erkių nuolat daugėja.
Minta tik krauju
Į skaitytojų klausimus sutiko atsakyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kėdainių skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Menčikovienė.
„Atsakydami į rūpimus klausimus atkreipiame dėmesį, kad erkės priklauso voragyviams ir iš vienos teritorijos persikelti į kitą joms reikalingas gyvūnas ar žmogus, kuris jas perneštų. Taip pat svarbu prisiminti, jog šie parazitai minta tik krauju.
Pradinėje vystymosi stadijoje erkės savo aukomis pasirenka mažus gyvūnus: peles, ežius, juoduosius strazdus, voveres, lapes. Vėlesnėse erkių vystymosi stadijose jų maitintojais ir pernešėjais tampa šunys, katės, stirnos, briedžiai, kiti laukiniai gyvūnai, paukščiai bei žmogus. Ant gyvūno erkės būna tol, kol siurbia kraują – iki 2 dienų, o pasisotinusios atsikabina ir nukrenta“, – paaiškina specialistė.
Priemonės nerekomenduojamos
„Nors erkės yra sunkių infekcinių ligų, tokių kaip erkinis encefalitas ir Laimo liga, sukėlėjų pernešėjos, o Lietuvoje yra palankios gamtinės sąlygos joms daugintis ir plisti, šių parazitų naikinimui aplinkoje jokios cheminės priemonės nerekomenduojamos.
Mokslininkai jau seniai įrodė, kad cheminėmis priemonėmis išnaikinti erkių neįmanoma. Viena iš priežasčių yra ta, kad sunaikinti pavyktų tik tas erkes, ant kurių tiesiogiai patektų cheminė medžiaga. Jei ir išpurkštume teritoriją, galėtume paveikti tik tas erkes, kurios tuo metu yra aktyvios ir ieško maisto.
Erkių, prikibusių prie gyvūnų ar pasislėpusių po miško danga, cheminės medžiagos nepasiektų. Erkės į paviršių išlenda tik tada, kai būna alkanos, o prisisiurbusi kraujo erkė gali išgyventi labai ilgai. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad vieną kartą pasimaitinusios erkės be maisto gali išgyventi iki 4 metų, tad nežinia, kada po miško danga pasislėpusios sočios ar žiemojančios erkės galų gale vėl išlįs į paviršių“, – dėsto L. Menčikovienė.
Ne tik tai
Pasak specialistės, kita priežastis, dėl kurios teritorijos purškimas tampa neefektyvus – gyvūnijos gausa.
„Miškuose, pievose erkes platina įvairūs žinduoliai ir paukščiai. Niekas negali užtikrinti, kad į išpurkštą teritoriją nepateks jokie gyvūnai (ypač smulkieji graužikai) ir neatneš erkių iš kitų teritorijų.
Erkės yra gana atsparios cheminėms medžiagoms ir ne visi insekticidai ar priimtinos ir saugios jų dozės yra efektyvios. Cheminių produktų naudojimo mažinimas ir optimalus naudojimas yra vienas iš svarbių šių laikų uždavinių siekiant išlaikyti turtingą gamtą, sveiką aplinką ir maistą, todėl Europoje jokie cheminiai purškimai erkių naikinimui nerekomenduojami dėl neefektyvumo ir žalos aplinkai“, – tikina visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė L. Menčikovienė.
Rekomenduojamos kitos erkių gausą mažinančios priemonės – tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra – žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm, menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, praplatinami, jų pakraščiuose pjaunama žolė, graužikų naikinimas (deratizacija).
