Tyrimą atliekantys mokslininkai prašo atsiliepti žmonės, kurie pernai savo soduose turėjo gausų vyšnių ar trešnių derlių ir pastebėjo, kad uogose yra lervučių, tų uogų nenurinko, jų nesulesė paukščiai, o jos tiesiog nukrito ant žemės. Šiuo metu kenkėjas turėtų būti dirvoje kokonuose.
„Vykdome tyrimus, kurie, tikimės, ateityje padės apsaugoti uogas nuo kenkėjo nenaudojant insekticidų“, – skelbime teigė mokslininkai.
Anot Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos Laimos Blažytės-Čereškienės, vyšninės musės yra vyšnių ir trešnių kenkėjos, ypač didelę žalą darančios ekologiniuose ūkiuose ir galinčios sunaikinti visą derlių. Kadangi kenkėjo užpultose uogose galima rasti po musės lervutę, tos uogos jau nėra tinkamos tiesioginiam vartojimui, o tik perdirbimui.
„Mes ieškome medžiagų, į kurias vyšninė musė reaguoja. Tikimės, kad pavyks surasti feromonus, kurie dalyvauja dauginimosi procese. Kol kas manoma, kad feromonus išskiria patinai, taip pritraukdami pateles. Taigi, panaudojus tas medžiagas, būtų galima šį kenkėją suvaldyti. Kadangi tai yra natūralios medžiagos – tiek augalinės, tiek paties vabzdžio išskiriamos feromoninės medžiagos, jas būtų galima naudoti ir ekologiniuose ūkiuose“, – portalui lrytas.lt sakė mokslininkė L. Blažytė-Čereškienė.
Paplitusios visoje Lietuvoje
Vyšninė musė kiaušinius deda ant uogos, tada išsirita lervutė, jį įsigraužia į uogą ir ja minta. Kai pažeista uoga sunoksta ir nukrenta, ta lervutė sulenda po žeme, sudaro kokoną ir žiemoja 3-5 cm gylyje prie medžio.
„Šiuo metu mes ieškome tų kokonų. Juos mes išsikastume, laboratorijoje jos išsiristų ir turėtume tas muses tyrimams. Vyšninės musės yra paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje ir visoje Europoje. Jos dauginasi visose vyšnių ir trešnių rūšių uogose be išimčių“, – teigė mokslininkė.
Todėl žala gali būti labai didelė. Pavyzdžiui, visoje Lietuvoje yra registruota beveik 3 ha ekologiškų trešnių ir vyšnių plotų. Vien pernai viename ekologiniame ūkyje vyšninės musės pažeidė visas uogas.
„Standartiniuose ūkiuose naudojamos sisteminiai insekticidai, kurie sunaikina tą musę ir taip apsaugo derlių, bet jei naudojamos cheminės priemonės, tai nebėra ekologinis ūkis“, – aiškino L. Blažytė-Čereškienė.
Atvyktų išsikasti
Jei žmogus praneštų Gamtos tyrimų centrui, kad turėjo kenkėjų užpultą vyšnią ar trešnę, tada mokslininkai atvažiuotų į nurodytą vietą, kapstytų žemę po vyšniomis ar trešnėmis, sijotų dirvą ir ieškotų toje žemėje musės kokonų.
„Susirinkę kokonus, atsivežtume juos į laboratoriją, išdėliotume po vieną į nedidelius stiklinius buteliukus. Tuomet kokonai būtų talpinami į vadinamas auginimo spintas, kuriose yra reguliuojama aplinkos temperatūra ir fotoperiodas t. y. dienos ir nakties režimas, drėgmė. Po 3-4 savaičių išsiristų suaugėliai ir jau dirbtume su tomis musėmis“, – tyrimo proceso eigą dėstė L. Blažytė-Čereškienė.
Tyrimo procesas – sudėtingas
Remiantis atliktais kitų Rhagoletis musių rūšių tyrimais, yra žinoma, kad feromoną išskiria patinai. Tad mokslininkai, suleidę į kolbą grupę patinų, prijungtų ją prie specialios aparatūros, kuri tam tikrą laiką renka kvapus.
„Absorbuotas mėginys injekuojamas į dujų chromotografą, kuris yra sinchronizuotas su elektroentenogramų detektoriumi. Šis įrenginys leidžia nustatyti, kokius kvapus užuodžia musė. Taigi, vabzdžio galva dedama tarp elektrodų, iš chromotografo išeinančiomis atskiromis medžiagomis apipučiami vabzdžio uoslės organai – antenos. Jei vabzdys užuodžia tą medžiagą, tai įrenginys siunčia atsaką, kuris registruojamas kompiuteryje. Taip galima atrasti tas medžiagas, kurias vabzdys užuodžia ir kurios turi tam tikrą reikšmę jo gyvenime“, – aiškino L. Blažytė-Čereškinė.
Identifikavus medžiagą, į kurią reaguoja musė, užsakomi sintetiniai analogai. Jie ištestuojami laboratorijoje tiriant, kaip medžiaga veikia vabzdžio elgseną – jos patrauklios ar repelentiškos. Tuomet medžiagos testuojamos gaudyklėse lauke ir stebima, kaip jos veikia natūralioje aplinkoje.
Teigiami rezultatai su kitais vabzdžiais
Anot mokslininkės, feromonai naudojami daugelio kenkėjų kontrolei, pavyzdžiui, žievėgraužiui tipografui, dažnam eglių kenkėjui. Panašūs tyrimai atliekami ir su graikinio riešutmedžio kenkėjais Pietų Europoje.
„Pavyzdžiui, slyviniam ar obuoliniam vaisėdžiui gaudyti ir kontroliuoti yra naudojami ir feromonai, ir augaliniai kvapai, naudojamos ir gaudyklės. Kiekvienai vabzdžių grupei naudojamos skirtingos gaudyklės – piltuvinės, uždaros talpos, lipnūs lapeliai. Naktiniams drugiams, vaisėdžiams naudojamos „delta“ tipo trikampės gaudyklės, o pagrindinė traukos priemonė yra feromoninė ar augalinė medžiaga“, – sakė L. Blažytė-Čereškienė.
Tačiau su vyšninėmis musėmis tyrimai yra visiškai nauji, todėl šiuo metu reikalinga visuomenės pagalba padedant laiku surasti vyšninių musių kokonus.
Pranešti galima dar maždaug mėnesį – iki kol užsimegs vyšnios ir trešnės, nes kai jos pradeda nokti, musės jau deda kiaušinėlius ir jų pagauti jau nebebus galimybių.
Apie savo trešnes ir vyšnias, kurios praėjusiais metais kentėjo nuo vyšninių musių, pranešti galima Gamtos tyrimų centrui tel. nr. 868584622 arba 860312688. Taip pat el. paštu laima.blazyte@gamtc.lt arba rasacepulyte@gmail.com
