Daugiausia susirgimų – Panevėžio apylinkėse
Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio padalinio vadovas Giedrius Bronušas pastebėjo, kad šiemet gamtoje erkės jau yra aktyvios ir agresyvios.
„Miške dirbantys žmonės yra paskiepyti, be to, darbo drabužiai yra persismelkę natūralių miško kvapų, todėl ne taip vilioja erkes. Užtat rečiau miške besilankantys žmonės, kurie pavasarį nusprendžia surengti iškylas miške, iš karto tampa erkių taikiniu – voragyviai kaip mat reaguoja į kitokį kvapą ir tokius iškylautojus puola labiau“, – sakė G. Bronušas.
Miškininko žodžius patvirtina vienos panevėžietės pavyzdys – per pasivaikščiojimą miške šį pavasarį moterį su vaiku aplipo daugybė erkių. Ant savo ir sūnaus drabužių moteris suskaičiavo net 118 prikibusių parazitų. Su erkėmis gyventojai taip pat susiduria miestų parkuose ir sodybose.
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis atkreipė dėmesį, kad per penkerius pastaruosius metus dėl erkių sukeltų žalų dažniau kreipiasi klientai, gyvenantys Panevėžio mieste ir rajone.
„Susirgimų skaičius Panevėžio apylinkėse yra daugiau kaip 60 procentų didesnis negu Vilniaus ar Kauno regionuose. Palyginti, per penkerius metus Panevėžio rajone registravome 130 pranešimų iš apsidraudusių nuo erkių sukeliamų ligų mūsų klientų, o tokiuose dideliuose rajonuose kaip Vilniaus ar Kauno – po 80 pranešimų apie susirgimus erkių platinamomis ligomis“, – konstatavo A. Juodeikis. Ekspertas pastebi, kad erkės gyventojus puola tiek miškuose, tiek miestų parkuose ar soduose.
Dažniausiai užsikrečia Laimo liga
Specialistų teigimu, erkės aktyviausios iš karto po žiemos, aprimsta tik karštą vasarą, kai miške sausa, o prasidėjus grybų ir uogų sezonui ir miške pagausėjus lankytojų, erkės vėl atkunta. „Žmones į mišką labiausiai vilioja grybai ir uogos, tad atsiranda priežastinis ryšys tarp gėrybių gausos ir erkių įkandimų skaičiaus. Kuo daugiau grybautojų ir uogautojų, tuo daugiau incidentų dėl erkių platinamų ligų“, – aiškino miškininkas G. Bronušas.
Vietovėse, kuriuose sąlygos erkėms plisti yra palankesnės, gyventojams kyla didesnė rizika. „Spygliuočių miškuose erkių mažiau, todėl žmones jos puola rečiau. Drėgni lapuočių ir mišrūs miškai, neprižiūrėti krūmynai, nešienaujamos pievos ir net parkai – erkėms palanki terpė“, – teigė A. Juodeikis. Draudimo bendrovės duomenimis, dažniausiai klientai patiria žalą, kai užsikrečia Laimo liga, nuo kurios skiepų nėra. Statistika rodo, kad Laimo ligos atvejų pasitaiko dešimt kartų dažniau negu erkinio encefalito.
Vyresnio amžiaus žmonės nukenčia dažniau
„Pirmasis erkių aktyvumo pikas jau prasidėjo – kelios dešimtys klientų jau kreipėsi į bendrovę dėl susirgimų erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu, Laimo liga. Žiemą miegojusios erkės atbunda ir ima aktyviai ieškoti maisto pievose, miškuose ir parkuose, tad įsisiurbia tiek naminiams ir laukiniams gyvūnams, tiek žmonėms“, – sakė A. Juodeikis.
Penkerių pastarųjų metų statistika rodo, kad dėl erkinio encefalito ir Laimo ligos į draudimo bendrovę dažniausiai kreipiasi vyresnio amžiaus klientai. Daugiau negu pusė (53 proc.) visų nukentėjusiųjų yra asmenys, sulaukę 50-ies metų ir vyresni. Draudimo ekspertai taip pat pastebi, kad nuo erkių moterys nukenčia dažniau negu vyrai. Pernai 54 iš 100 užsikrėtusių pacientų buvo moterys.
Pernai draudimo bendrovė savo klientams išmokėjo apie 75 tūkst. eurų žalų dėl erkių sukeltų ligų. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2015 metais buvo išmokėta 36,2 tūkst. žalų, tad išmokų apimtys per kelerius metus išaugo daugiau negu dvigubai – tiek pat padidėjo ir draudžiamųjų įvykių skaičius.
