Ventės rago ornitologinės stoties vadovo Vytauto Jusio namų kieme gyvenanti gandrų pora įsikūrusi ant ūkinės paskirties namo stogo esančio milžiniško, metalinėmis konstrukcijomis sustiprinto lizdo.
„Patinas grįžo kovo 29 dieną, patelė – balandžio 1-ąją. Praėjusiais metais ši pora užaugino penkis jauniklius“, – pasakojo V. Jusys.
Meilė ir romantika – žmonėms, gyvūnams – kova už būvį
Nors gandrai yra monogamai, didelės meilės ir romantikos jų santykiuose – nėra. Labiau jie myli savo lizdą.
„Tame pačiame lizde anksčiau gyveno kita pora. Patinas žuvo gegužės mėnesį, kai jį ant kelio nutrenkė automobilis. Tuo metu patelė jau perėjo kiaušinius. O juk ir perėti reikia, ir valgyti – kai išskrisdavo iš lizdo, varnos kiaušinius išnešdavo. Ir vos kelios dienos po patino žūties ėmė pirštis kitas patinas. Įdomiausia tai, kad penktą dieną patelė dar vijo lauk, o šeštą dieną – kartu gyveno. Įsivaizduojat – vos savaitė po vyro mirties, patelė jau su kitu lizde tupi. Ir nors reikalais tuoj pat užsiėmė, kiaušinių nebedėjo“, – su lengva ironija pasakojo ornitologas.
Anot jo, gandrai prisiriša labiau prie lizdo, bet ne vienas prie kito. „Kokia dar romantika, jei paukštis išperi tris jauniklius ir silpnesnį pats suvalgo. Jam geriau tegu vienas, bet sveikas užauga. Gamtoje nėra romantikos – tai tik žmonių pramanas, kad įdomiau gyventi būtų. O gamtoje vyksta kova už būvį, kitaip neišgyventų“, – aiškino V. Jusys.
Pasak Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovo dr. Mindaugo Dagio, dar vienas gandras, kuris taip pat sekamas siųstuvais, grįžęs į Lietuvą patupinėja dviejuose skirtinguose lizduose.
„Panašu, kad nakvoja viename lizde, bet lankosi ir kitame lizde. Tad ištikimybė paukščių tarpe yra ne toks dažnas reiškinys, kaip žmonės norėtų tikėti. Yra paukščių, kur patelės kiaušinius deda nuo skirtingų patinų, taip pat ir patinai apsilanko skirtinguose lizduose – siųstuvų duomenys leidžia susekti pakankamai asmeniškus dalykus paukščių gyvenime“, – tikino mokslininkas M. Dagys.
Yra ir ištikimesnių paukščių, nei gandrai
Kaip pasakojo M. Dagys, gandrų pora į Afriką migravo atskirai, žiemojo panašiame regione, tačiau žiemavietėje nesusitiko. Grįžo – taip pat atskirai. Tad tikėtina, kad paukščiai prisimena savo lizdą ir todėl į jį grįžta.
„Jei jie prisirištų prie poros, tai tikriausiai ir migruotų kartu. Pavyzdžiui, gervės – tiek pora, tiek jų jauniklis skrenda kartu, migruoja ir žiemoja – kartu. Todėl ir pora išsilaiko, ir jauniklis lieka šalia. Tiesa, kai stebėjome vieną porą ir jauniklį, gavome duomenis, kad jie visi žiemojo Ispanijoje. Kai grįžinėjo atgal į Lietuvą, jauniklis pasiliko Vengrijoje, o pora grįžo į Lietuvą. Ir tik tada išsiskyrė. Kaip juokavome, pora kartu buvo tik dėl jauniklio“, – kalbėjo gamtininkas M. Dagys. Anot jo, gandrai vis tik daugiau laiko praleidžia atskirai. „Tik lizde jie kartu – tai centrinis momentas jų gyvenime“, – aiškino mokslininkas.
M. Dagiui pritarė ir ornitologas V. Jusys, kad lizdas gandrui – tvirtovė, kurią grįžęs patinas užima ir pradeda ruošti patelės sugrįžimui. „Jei jo patelė kur nors užtruks, jos vietą gali užimti kita. Vis tik stipri pora, ne per jauna ar nepakeitusi partnerių, išperi daugiau jauniklių. Pavyzdžiui, jei gandrai pirmais metai peri, tai arba neužaugina, arba tik vos vieną jauniklį. Antraisiais metais jau 1-2, ir jau kai jau tampa vyresni, gali ir 5-6 išperėti. Tai yra sukaupta patirtis“, – aiškino V. Jusys.
Įveikia tūkstančius kilometrų, bet grįžta į tą pačią vietą
Gandrai sugeba surasti savo lizdą ir, įveikdami tūkstančius kilometrų, nepasiklysti. Pavyzdžiui, jei skrenda iki Sudano ar Čado, į vieną pusę nuskrenda – 5-6 tūkst. km. Jei iki Pietų Afrikos – jau ir 10 tūkst. km.
Gamtos tyrimų centro mokslininkas M. Dagys teigė, kad yra daugybė teorijų, kaip paukščiai nepasiklysta kelyje. „Kai kurie paukščiai orientuojasi pagal magnetinį lauką, kiti pagal poliarizuotą šviesą, taip pat veikia genetinis faktorius, dar kiti įsimena kraštovaizdžio elementus. Pavyzdžiui, stambius kraštovaizdžio masyvus – jūras ar kalnus, kuriuos aplenkia. Be to, gandrai naktį neskrenda, tad tikėtina, kad jie nesiorientuoja pagal žvaigždes, kaip kad kitos paukščių rūšys“, – pasakojo mokslininkas.
Duomenys – iš siųstuvų ant gandro nugaros
Siųstuvais gandrus praėjusių metų vasaros pabaigoje sužymėjęs Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Eigirdas džiaugėsi, kad įveikę itin pavojingą kelią, jau sugrįžo 4 iš 6 gandrų. Gamtininkas tikisi, kad nepražus ir vis dar Afrikoje klajojantis penktasis. Deja, bet vienam iš pažymėtųjų kelionė, tikėtina, baigėsi tragiškai pasiekus Etiopiją ir įskridus į ne ryšio zoną.
Visiems šešiems gandrams siųstuvai uždėti ant nugaros, juos pritvirtinus tarsi kuprinėles specialia nepritrinančia juosta ir petnešėlėmis, kad netrukdytų. Siųstuvus paukščiai gali nešioti net ir keliolika metų, kol elektronika veikia. Gandrams buvo uždėti ir žiedai – aliuminis, su identifikaciniu numeriu tarsi pasu, ir plastikinis, spalvotas žiedas, leidžiantis atskirti iš kurios šalies yra paukštis.
„Kadangi GPS siųstuvai veikia ilgai ir naudoja saulės energiją, bus galima stebėti bei rinkti duomenis apie gandrų elgesį. Dabar stebėsime kaip elgiasi perėjimo metu, kaip ir kur maitinsis, kaip ruošis rudeninei migracijai, kiek laiko patinas būna lizde, kiek – patelė ir daug kitos informacijos. Man asmeniškai buvo įdomu matyti tam tikrus duomenis – aukštį, greitį, stebėti, kur paukštis gaudo šilto oro sroves – termikus, kuriais pakyla aukštyn sukdamas ratus ir tiesiai leidžiasi. Išanalizavus visus duomenis tikimės įvairiausių naujų atradimų“, – pasakojo ornitologas.
Pavyzdžiui, vienas iš surinktų duomenų – vidutinis gandro judėjimo greitis. „Iš žiemavietės į Lietuvą grįžo maždaug 200-400 km per dieną greičiu. Jie pristabdo savo skrydį, jei oro sąlygos prastos, neskrenda naktį ar pakeliui stabteli, pasimaitina, jei randa geras vietas. Taip pat naudojasi šilto oro srovėmis – termikais ir sukiojasi vienoje vietoje“, – pasakojo V. Eigirdas.
Taigi, rezultatai tokie: iš šešių gandrų – vienas grįžo į Kiškių kaimą tarp Sakūčių ir Kintų, kitas – prie Kintų tvenkinių, pora nutūpė į savo lizdą Ventėje, penktasis gandras klajoja Afrikoje, o šeštasis, tikėtina, žuvo.
