Susiklosčius drastiškai situacijai, jiems tenka imtis drastiškų priemonių, todėl gamtosaugininkai paviešino naują informacinę kampaniją, kuria siekiama šokiruoti žmones, priversti juos mąstyti apie plastiko gaminių naudojimą ir jų išmetimą į aplinką.
Sukrečiančiose socialinėse reklamose vaizduojami jūriniai gyvūnai – ruoniai ir vėžliai, kurie gaišta įkliuvę į žmonių paspęstus spąstus – plastiko atliekas aplinkoje.
Šokiruojantys vaizdai, laimei, nėra tikri, o meistriškai sukurti kompiuterinėmis priemonėmis kūrybos studijoje „Notan Studio“ pagal aplinkosaugos organizacijos „Sea Shepherd“ užsakymą.
Jei žinutė, kuri siunčiama vizualiai, nėra aiški, prie kadrų pateikiamas ir prierašas: „Plastikas, kurį naudoji vieną kartą, užteršia vandenynus amžiams“.
Pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie plastiko atliekų kiekį vandenynuose ir jūrose. Ypač apie pavojingą jų formą – miniatiūrines plastiko daleles, kurios patenka į įvairiausių vandens gyvūnų organizmus. Ne ką mažesnį pavojų kelia ir stambios plastiko atliekos, į kurias gyvūnai įsipainioja, užstringa ir žūva.
Anksčiau pasklidę kadrai, kuriuose įamžinti nugaišę jūriniai paukščiai ir jų skrandžiuose aptikti mirtini kiekiai sulesto plastiko atliekų, paskatino garsiau kalbėti apie gamtos užterštumą, platsiko gaminių vartojimo mažinimą.
Plastiko maišeliuose dūstantus ruoniai ir vėžliai atsipindi šių dienų tikrovę jūrose ir vandenynunose, kuomet nesuskaičiuojami kiekiai gyvūnų žūva baisiose kančiose. Juk visai neseniai aptiktas ir nugaišęs banginis, kurio skrandyje rasta 40 kg plastiko.
„Net ir menkiausias neapgalvotas poelgis mūsų kasdieniniame gyvenime gali sukelti didžiulę žalą gamtai, apie kurią mes nė nenutuokiame. Tokiomis priemonėmis tikimės pasiekti ir paveikti kuo didesnį kiekį žmonių ir juos įspėti, kad net ir imantis nedidelių pokyčių kasdieniniame gyvenime, tokios baisios situacijos gamtoje galima išvengti“, – teigė Guigia Giacomo, kūrybinės agentūros „Tribal Worldwide Sao Paulo“ direktorius, bendradarbiaujantis su gamtosaugos organizacija „Sea Shepherd“.
Šios organizacijos prezidentas Paulas Watsonas pridūrė, kad 2050 metais, anot mokslininkų, plastiko atliekų vadenynuose ir jūrose bus daugiau negu žuvies. „Tikimės, jog tai neįvyks, nes jei mirs vandenynai, mirsime ir mes“, – teigė jis.
