Talšos ežere, Šiauliuose, būrelis ančių buriasi dar neužšalusiame vandens plote. Prie tų pačių ančių vasarą rinkosi žmonės su vaikais, atnešdavo lesalo. Anot gamtininkų, būtent dėl to paukščiai neišskrido į šiltesnes vietas ir dabar gali nugaišti.
„Dabar jau nieko nepadarysi, jos jeigu nebeišskrido, tai ir nebeišskris. Žmonės yra egoistai ir patys baisiausi padarai, nes savo poreikius tenkina, atsiveda vaikus, labai smagu, paukščiukas priplaukia, mėgaujasi, džiaugiasi, bet niekas nemasto, kad paukščiai turėtų pagal savo biologinius instinktus išskristi žiemoti ten, kur neužšąla vanduo“, – teigė gamtininkė Ilona Sakalauskienė.
Žiemą ežerui užšalus, viską nuklojus sniegui ir paspaudus šalčiui, žmonės prie vandens paukščių nebeina. Nors būtent dabar prijaukintos antys ir neturi ko lesti.
Anot gamtininkų, Lietuvoje šaltuoju metų laiku paukščius nuolatos reikėtų lesinti tik keliose Lietuvos vietose.
„Lesinti galima ten, kur jie žiemoja, tai yra Kaune, Nemune ties Kaunu. Ten žiemoja mūsų gulbės“, – tikino I. Sakalauskienė.
Gamtininkai sako, kad paukščiams pražūtingos ir lesyklos. Jei jas pakabinę žmonės lesalo įberia tik kartais. Kai nori pasigrožėti.
„Jeigu jau rengiama lesykla, reikia nuolat pasirūpinti, kad joje būtų lesalo. Paukščiai, pripranta prie lesinimo vietų ir neieškos kitur maisto. Jeigu taip nutiks, kad nei tu, nei kaimynas, įsirengęs lesyklą, neipils to maistelio, paukštis diena iš dienos skris, ieškos maistelio, neužteks ir galų gale nugaiš“, – teigė gamtininkė.
Netoli Talšos ežero gyvenantys žmonės sako, kad žiemą ėdalo sunkiai randantys vandens paukščiai būriuojasi prie šiukšlių konteinerių, eina prie žmonių.
