„Žemę nuklojęs sniegas, srauni upė ir dideli balti paukščiai atrodė įspūdingai, mat dažniausiai baltieji didieji ir pilkieji garniai mūsų kraštuose stebimi šiltuoju metų laiku“, – sakė fotografas.
Kaip portalui lrytas.lt sakė ornitologas Marius Karlonas, pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau stebimi žiemojantys didieji baltieji garniai. „Kadangi šių paukščių sparčiai daugėja, dalis jų pasilieka žiemoti, nes sėkmingai randa maisto“, – teigė ornitologas.
Jo teigimu, didieji baltieji garniai žiemoja Centrinėje ir Pietų Europoje, tačiau kiekvienais metais vis labiau plinta į Šiaurę.
„Šie paukščiai neseniai pradėjo perėti Lietuvoje“, – tikino ornitologas M. Karlonas.
Ornitologų duomenimis, didieji baltieji garniai paplitę nuo Centrinės Europos bei Balkanų pusiasalio iki Ramiojo vandenyno per Centrinę Aziją. Taip pat gyvena Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Okeanijoje.
Mūsų šalyje šiltuoju metų laku dažniausiai aptinkamas didelėse pelkėse, senvagėse, ežerų pakrantėse, apaugusiose nendrėmis, krūmais.
Pirmą kartą pastebėtas prieš 66 metus
Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys portalui lrytas.lt tikino, kad per paskutinius keliolika metų žiemos metu didieji baltieji garniai reguliariai pastebimi žiemojantys prie neužšalusių vandens telkinių.
„Pirmą kartą Lietuvos teritorijoje pastebėtas 1953 metais Žuvinte. Laikui bėgant jų vis daugėjo – XX a. pabaigoje stebimas ir aptinkamas visoje šalies teritorijoje, XXI a. pradžioje fiksuotas šių paukščių pagausėjimas. O vos prieš daugiau nei dešimtmetį šalies pievose ir prie tvenkinių buvo stebimi šimtai didžiųjų baltųjų garnių“, – sakė V. Jusys.
Didieji baltieji garniai mūsų šalyje reguliariai žiemoja nuo 2005 metų. Tais metais stebėtas tik vienas, o jau 2007-aisiais net devyni, 2013-2014 pastebėta 113, 2015-2016 metai užfiksuoti 43 individai. „Tai reiškia, kad jie čia žiemoti gali, svarbu, kad būtų atviro vandens ir galėtų pasigauti žuvies. Tuo tarpu rudenį laukuose jie gaudo peles“, – tikino ornitologas.
Į Šiaurę traukia dėl klimato kaitos
V. Jusys teigė, kad tai nėra invazinė paukščių rūšis, o pietinių šalių paukščiai, kurie dėl klimato kaitos prisitaikė gyventi mūsų krašte.
„Tai natūraliai išplitęs paukštis, pirmą kartą perintis užfiksuotas 2005 metais prie Elektrėnų. Vėliau išplito ir į kitus Lietuvos rajonus – sudaro kolonijas po šimtą ir daugiau lizdų“, – teigė V. Jusys.
Ornitologas paaiškino, kad nuo mažojo baltojo garnio skiriasi dydžiu, be to – mažųjų Lietuvoje yra labai mažai. Šis mažasis baltasis garnys stebėtas tik 14 kartų ir Lietuvoje nežiemoja. Lietuvoje užfiksuotas ir purpurinis garnys, tačiau jis stebėtas tik keturis kartus ir tik pietinėje Lietuvoje.
Tuo tarpu pilkasis garnys – įprastas paukštis mūsų krašte, perintis ir jau nuo istorinių laikų žinomas. Taip pat žiemoja Lietuvoje prie neužšalusių vandens telkinių.
Anksčiau didysis baltasis garnys, gervė ir didysis dančiasnapis buvo įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą, tačiau šiais metais iš šio sąrašo minėti paukščiai jau išimti pripažinus pakankamą jų populiacijos atkūrimą.
Didieji baltieji garniai gyvena visoje Lietuvoje, o žiemą praleidžia pajūryje, Nemuno deltoje ir pietinėje šalies dalyje. Šiauriau Kėdainių žiemos metu didysis baltasis garnys nėra stebėtas.
