„Tokio rudens dar nebuvo – per migracijos sezoną jau sužiedavome daugiau kaip 120 tūkst. paukščių“, – pasakojo gamtininko Tado Ivanausko iniciatyva Ventės rage tarpukariu įkurtos ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.
Ornitologams vieniems iš gaudyklių išgriebti ir sužieduoti tiek paukščių tiesiog neįmanoma.
Jiems talkina savanoriai, tarp jų – ir moksleiviai, atvykstantys į Ventės ragą su tėvais, pedagogais.
Padeda ir užsienio svečiai. Vienas gamtos mylėtojas iš Vokietijos jau daug metų, vos tik sparnuočiai pradeda migruoti į šiltuosius kraštus, atvyksta į Ventę ir padeda žieduotojams kuo galėdamas.
Gaudykles nuleis lapkritį
Tūkstančius sparnuočių sužiedavę Ventės stoties ornitologai nebejaučia skausmo, kai spurdėdami paukščiai žnaibo jiems delnus, taikosi snapais kirsti į pirštus, kurie jau suragėję. Tačiau net profesionalai pasisaugo traukdami iš gaudyklių didesnius plėšriuosius paukščius.
Naktimis migruojantys paukščiai į gaudykles viliojami garsais. V.Jusiui geriausias prietaisas – guminiai žaisliukai. Taip ornitologai apgaudinėja mažuosius apuokus, kuriems tokių žaislų garsai primena Nemuno žemupio pievose šmižinėjančių lauko pelių cypsėjimą.
V.Jusys džiaugiasi, kad viršytas prieš 15 metų Ventės rage užfiksuotas rekordas: „Tada pavyko sužieduoti 105 tūkst. sparnuočių. Darbymetis dar nesibaigė – gaudykles nuleisime tik lapkritį.“
Lietuvos pajūriu driekiasi didysis paukščių migravimo iš šiaurės į pietus kelias. Sparnuočių būriai čia persiskirsto – didesnė jų dalis skrenda per Kuršių neriją, o trečdalis – per Ventės ragą.
Abu srautai dažniausiai susijungia ties Kaliningrado sričiai priklausančia Rybačio (Rasytės) žvejų gyvenviete, kur veikia pirmoji pasaulyje dar vokiečių įkurta paukščių žiedavimo stotis.
Vasara buvo palanki
Sparnuočių šį rudenį pagausėjo dėl itin palankių gamtos sąlygų – šiltą vasarą jaunikliai išsiperėjo, visiems užteko maisto. Pernykštė buvo vėsi ir lietinga, todėl nemažai paukščių žuvo.
„Permirkę jaunikliai sušąla, dar nesutvirtėję iššoka iš lizdų ir žūsta. Tėvai kartais ir patys silpnesnius išstumia matydami, kad neišmaitins visos vados“, – pasakojo V.Jusys.
Migruojančius paukščius į kelionę pakelia jų skrydžiams palankios oro masių slinktys. V.Jusio teigimu, jiems labiausiai patinka vakarų ir pietvakarių krypties vėjai: „Tokie dvelkė pirmosiomis spalio savaitėmis, tada sužiedavome per 40 tūkst. praskrendančių sparnuočių.“
Smarkiai sumažėjo varnėnų
Į gaudykles patenka ilgauodegės, mėlynosios, šiaurinės pilkosios ir didžiosios zylės, nykštukai, liepsnelės, pečialindos, strazdai, kikiliai, sniegenos, dagiliai, devynbalsės, geniai, erškėtžvirbliai, raudonuodegės, pasitaiko ir šikšnosparnių. Jau sužieduota apie 140 įvairių rūšių paukščių.
V.Jusys stebisi, kad šį rudenį į gaudyklių tinklus įsipainiojo kur kas mažiau varnėnų: „Pernai sužiedavome 28 tūkst. šių paukščių, o šiemet – tiktai tūkstantį. Kodėl taip yra – neaišku.“
Žvejų keiksnojamų kormoranų, kurie suka ratus virš Kuršių marių, taip lengvai nenutversi – gudrūs paukščiai pakyla aukščiau ir aplenkia Ventės rago gaudykles.
Sužieduoti paukščiai vejasi gentainius. Kelionėje tyko daug pavojų – nutūpę pailsėti jie patenka į nagus plėšrūnams. O kai kuriose Europos šalyse migruojantys sparnuočiai legaliai medžiojami.
