Kauno fortai yra viena didžiausių šikšnosparnių žiemojimo vietų šalyje. Penkiuose iš jų šikšnosparnių žiemojimo buveinės saugomos tarptautiniu mastu. Žiemoti į fortus šie gyvūnai susirenka spalio mėnesį ir čia ilsisi iki balandžio.
Šikšnosparnius skaičiuojantys gamtosaugininkai pastebėjo, kad žiemoti į Kauno fortus atskrenda vis mažiau šių žinduolių. Juos išbaido žiemos laikotarpiu po tvirtovę landžiojantys žmonės. Iš dalies šikšnosparnių mažėja ir dėl to, kad fortai, turintys naujus veiklius šeimininkus, sparčiai keliami naujam gyvenimui, juose ne tik vasarą vykdoma įvairi veikla.
Gamtosaugininkai ir istorinio paveldo puoselėtojai bando ieškoti būdų, ką daryti, kad žiemomis fortuose žiemojančių šikšnosparnių ramybė nebūtų trikdoma.
Išeičių lyg ir yra, tačiau kompromisų nerandama. Šikšnosparnius jau 30 metų tyrinėjantis kaunietis medikas Dainius Haroldas Pauža apgailestavo, kad abi pusės laikosi įsikibusios savo tiesų ir mano, kad patarimų reikėtų kreiptis į užsienio ekspertus.
Šikšnosparnių labai sumažėjo
Kauno fortuose žiemojančiais šikšnosparniais rūpinasi Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojai. Parko vyriausiasis specialistas, inspektorius Mindaugas Kirstukas pasakojo, kad Kauno fortai nuo seno garsėja kaip viena svarbiausių šikšnosparnių žiemaviečių Lietuvoje ir yra įtraukti į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“.
Beveik visų Lietuvoje aptinkamų rūšių šikšnosparniai įrašyti į šalies Raudonąją knygą ir yra saugomi. Tokių rūšių yra 11, o Kauno fortuose iš jų žiemoja net 7 rūšys.
Prieš 20 metų fortuose žiemojančius šikšnosparnius skaičiuodavo entuziastai, susibūrę į Lietuvos šikšnosparnių globos draugiją. Jų duomenimis, tada čia žiemodavo apie 2 tūkstančius šių žinduolių.
Nuo 2006 metų šikšnosparnių apskaita patikėta Kauno marių regioniniam parkui.
Sausio–vasario mėnesiais parko specialistai lankosi penkiuose Kauno fortuose – Julijanavos II, Milikonių VIII, Naujosios Fredos III, Rokų IV ir Žagariškių I – ir skaičiuoja miegančius gyvūnus.
M.Kirstukas sakė, kad dar 2013 metais fortuose buvo 2 tūkstančiai žiemojančių gyvūnų, o 2016 metais jau tik kiek daugiau nei 1 tūkstantis.
Pabudinti iš miego gali žūti
Didžiausias skaičius šikšnosparnių žiemoja Žagariškių I forte, kiek mažiau, bet įvairesnių rūšių šių žinduolių ramybės ieško Rokų IV forte. Likusiuose fortuose žiemojančių šikšnosparnių gausa ir įvairovė mažesnė.
Gamtosaugininkas pasakojo, kad skirtingų rūšių šikšnosparniai žiemoja sausesnėse ar drėgnesnėse patalpose, įsikuria pastatų plyšiuose ar net tiesiog ant grublėtų sienų paviršiaus. Labai svarbu, kad šikšnosparnių žiemojimo vietose vyrautų pastovi temperatūra, drėgmė, kad nebūtų skersvėjų ir triukšmo.
Žiemojantys šikšnosparniai įminga maždaug pusmečiui, nukrinta jų kūno temperatūra, sulėtėja širdies darbas, kvėpavimas ir medžiagų apykaita. Tokios būsenos gyvūnai yra labai pažeidžiami –- jiems reikalinga visiška ramybė.
„Jei šikšnosparniai išbudinami, jie gali žūti, nes pradeda naudoti žiemai sukauptas medžiagas ir išsenka“, – pasakojo M.Kirstukas.
Šiurpina žmonių neapykanta
Gamtosaugininkas pastebėjo, kad nemažai žmonių šikšnosparniais bjaurisi ir nesupranta, kodėl jų žiemojimo vietas reikia saugoti.
„Šie gyvūnai yra naudingi. Jie minta vabzdžiais, per naktį gali sumedžioti 1–2 tūkstančius uodų, todėl greta gyvenantiems žmonėms jie yra naudingi“, – pasakojo gamtos inspektorius.
Už šikšnosparnių ar jų buveinių sunaikinimą gresia baudos, bet iki šiol niekas dėl to nebuvo nubaustas, nes pagauti gamtos ir šikšnosparnių niokotojus sudėtinga.
„Šių metų vasarį Naujosios Fredos III forte buvo aptikti išsilieję nuo sovietmečio statinėje likę tepalai. Į juos piktavaliai buvo primetę čia žiemojusių šikšnosparnių. Deja, kas ir kodėl tai padarė, taip ir liko nenustatyta“, – pasakojo M.Kirstukas.
Vaikščiodamas po fortus gamtos inspektorius net atokiausiose, sunkiai prieinamose vietose randa žmonių paliktų pėdsakų, tuščių skardinių, petardų, laužų liekanų.
„Toks žmonių landžiojimas po fortus nuo spalio iki balandžio labai kenkia šikšnosparniams“, – apgailestavo M.Kirstukas.
Gamtosaugininką pašiurpino ir VII forto valdytojų internete paskelbtas įrašas.
„Savo draugus norime informuoti, kad VII forte visi šikšnosparniai jau 10 metų sėkmingai išprašyti lauk ir mūsų įtvirtinimas atviras ir draugiškas lankytojams visais metų laikais“, – įrašą pacitavo M.Kirstukas. Gamtosaugininkas sakė, kad VII fortas nėra jų saugoma teritorija, tačiau toks negatyvus požiūris į šikšnosparnius kitus žmones gali paskatinti netausoti šių gyvūnų.
Latvijoje veikla nevyksta
M.Kirstukas sakė, kad jam neramu ir dėl įkurtos viešosios įstaigos „Kauno tvirtovė“ veiklos. Per keletą metų fortai gerokai aptvarkyti, juos bandoma nusausinti, vėdinti. Čia vyksta įvairūs renginiai, edukacinė veikla. Žmonės vis labiau nori lankytis fortuose.
„Ne tik šikšnosparnius, bet ir gamtosaugininkus bei istorinio paveldo puoselėtojus ypač vilioja Rokų IV fortas. Šio forto planavimas įdomus, patrauklus visiems. Bet ne tik čia, bet ir kituose fortuose žiemos periodu vykstanti veikla gamtininkams kelia didelį rūpestį“, – pasakojo M.Kirstukas.
Inspektorius įsitikinęs, kad nuo spalio iki balandžio fortuose neturėtų vykti jokia veikla.
„Latvijoje yra privačių fortų. Ten gamtosaugininkams ir fortų savininkams pavyko sutarti, kad šikšnosparnių žiemojimo periodu juose niekas nevyktų, kad vyrautų ramybė“, – pasakojo M.Kirstukas.
Pasak gamtosaugininko, fortus prižiūrinčios „Kauno tvirtovės“ atstovai nesitaria su gamtininkais, neklausia jų patarimų, kada ir kokią veiklą galima vykdyti fortuose. Spalio mėnesį vienoje šikšnosparnių žiemojimo vietų vyko triukšmingas renginys.
Reikėtų įrengti grotas
M.Kirstuko nuomone, būtų gerai, kad kai kuriose fortų, kur žiemoja šikšnosparniai, patalpose būtų įrengtos grotos. Jų reikėtų pagrindiniuose fortų pastatuose, kad žiemą žmonės nepatektų į jų gilumą, o šikšnosparniai per grotas lengvai pasiektų savo buveines.
Tačiau patys tokių apsaugos priemonių nėra ėmęsi.
„Pinigų grotoms įrengti neturime. Rašyti projektus pinigams gauti, kad fortuose būtų įrengtos grotos, užtruktų kelerius metus. Bijau, kad iki to laiko šikšnosparniai jau neatskris čia žiemoti, nes neras tinkamų sąlygų“, – sakė M.Kirstukas.
Tai, pasak gamtosaugininko, gali grėsti net tarptautiniu skandalu ir piniginėmis baudomis, nes šikšnosparnių žiemojimo vietos Kauno fortuose saugomos tarptautiniu mastu.
Pastatė tik kelis stendus
„Kauno tvirtovės“ direktoriaus pavaduotojas ir III forto įgulos vadovas Ovidijus Jurkša sakė, kad šikšnosparniai šios bendruomenės nariams rūpi.
„Apie šikšnosparnius puikiai žinome ir III forto įgula juos net nori pasirinkti savo simboliu. Tačiau pačius fortus norime prikelti naujam gyvenimui, nes jie daug metų buvo apleisti. Kol niekas nieko nedarė, problemų ir nekildavo“, – sakė O.Jurkša.
„Kauno tvirtovės“ atstovas pastebėjo, kad patys gamtosaugininkai iki šiol nesiėmė jokių šikšnosparnių žiemojimo vietų apsaugos priemonių.
„Tik skelbimai, kurie dabar jau seni ir atrodo prastai, pakabinti. Daugiau jokių investicijų nepadarėte“, – diskutuodamas su M.Kirstuku sakė O.Jurkša.
Fortų puoselėtojas tikino, kad tvirtų grotų įrengti fortuose neleidžia paveldosaugininkai.
„Būtų galima galvoti apie laikinus aptvarus, kurie vasarą būtų nuimami.
Kol vyksta tokios diskusijos, spalio mėnesį renginius organizavome ne prie pagrindinių fortų pastatų, o prie kareivinių, kur šikšnosparniai nežiemoja“, – sakė O.Jurkša.
Kaunietis pasakojo, kad žmones įvairiais būdais bando šviesti, per edukacinius renginius ir ekskursijas pasakoja apie šikšnosparnius ir jų gyvenimo būdą. Šį rudenį vyksta mokinių piešinių konkursas „Šikšnosparniai – naktiniai fortų sargai“.
Taip pat „Kauno tvirtovės“ socialiniame tinkle pateikta informacija, kad nuo spalio iki pavasario fortuose reikia ramybės.
Tačiau esminių susitarimų dėl veiklos apribojimo fortuose žiemą gamtosaugininkai ir istorinio paveldo puoselėtojai dar nepasiekė.
Specialistų patarimų niekas neklausia
Dainius Haroldas Pauža, Lietuvos šikšnosparnių globos draugijos pirmininkas
„Šikšnosparniais domiuosi ir juos tyrinėju jau beveik 30 metų. Gaila, kad apie jų gyvenimo būdą, tuo, kaip kaimynystėje galėtų sugyventi žmonės ir šie gyvūnai, domisi tik žurnalistai. Gamtosaugininkai įsitikinę, kad patys viską žino geriausiai, fortų puoselėtojai patarimų girdėti, matyt, ne visai nori.
Mano nuomone, išeitį, kaip sutarti gamtosaugininkams ir istorinio palikimo puoselėtojams, įmanoma rasti. Pirmiausia turime pripažinti, kad šikšnosparniai ir jų žiemojimo vietos Kauno fortuose yra unikalus dalykas. Jei jas sunaikinsime, atkurti nebepavyks.
Vis dėlto gyvenimas juda į priekį. Fortai tvarkomi, tampa vis didesniu traukos objektu. Tai – neišvengiama.
Kai tam tikrose teritorijose ar objektuose atsiranda tikrų šeimininkų, jie paprastai saugo savo aplinką. Juk ten, kur žmonės nuolat uogauja ar grybauja, patys savo miško taip pat nedarko. Taip ir šiuo atveju. Gerai, kad fortus ne tik retkarčiais lanko inspektuojantys gamtosaugininkai. Juose yra tikri šeimininkai, jie savo erdves prižiūri ir saugo.
Žinoma, yra ir pavojų. Kai pavyksta sutvarkyti vieną teritorijos dalį, ten pritraukti visuomenę, iš to gauti pajamų, gali kilti pagunda tvarkyti ir urbanizuoti ir kitas jos dalis.
Mano nuomone, veikla, pavyzdžiui, fortų kareivinėse, kuriomis bene labiausiai ir žavimės, galėtų vykti. Tačiau nereikėtų veržtis į gilesnes fortų pastatų vietas, palikti jas šikšnosparniams.
Geriausia išeitis – samdyti ekspertus, geriausiai užsieniečius, kurie neturi jokių interesų ir gali teikti objektyvias konsultacijas. Valstybė lėšų skiria ekspertams samdyti. Tik reikėtų nusiteikti, kad ekspertų rekomendacijų teks laikytis, kad ir kaip tai neparanku abiem pusėms būtų.“
