Bobų vasarą būna ne tik Lietuvoje, skirtingose šalyse vis kitokie ir jos pavadinimai. Šiaurės Amerikoje ji vadinama indėnų vasara, Čekijoje – voratinklių vasarą. Su voratinkliais susijęs ir senasis vokiškas bobų vasaros pavadinimas – gražus rudeniškas oras įvardijamas kaip voratinklių pynimo vasara. Bobais kai kur Lietuvoje taip pat vadinami vorai.
Vorai migruoja tik kai šilta ir sausa
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vyresnysis mokslo darbuotojas Eduardas Budrys paaiškino, kad vorai ir bobų vasara iš tiesų yra susiję. Mat vasarą vorai poruojasi, o nauji voriukai išsirita vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje. Vienoje vietoje visiems ankšta – ne visų voratinkliai telpa, ne visiems pakanka maisto – vabzdžių, tad prasideda jaunų voriukų migracija.
„Voratinkliai yra šiųmetinių voriukų migracijos įrankis. Voratinklio siūlą jie naudoja kaip burę. Migruoja ten, kur pučia vėjas. Migracija vyksta rudens pradžioje, kai oras sausas ir šiltas, nes vorai yra šaltakraujai gyvūnai, jie naudoja išorinę energiją – saulę. Jei lauke lyja, tada voriukai nemigruoja, gamtoje jų mažiau išplinta”, – paaiškino E. Budrys.
Lietuvoje vorų rūšių yra keli šimtai. Pasak E. Budrio šiltą ir sausą rudenį migruoja smulkūs, gamtoje gyvenantys voriukai. Kartu su voratinkliais jie gali atskristi ir į žmonių namus. Tačiau E. Budrys teigė, kad rudenį namuose ar sodybose vorų padaugėja ne dėl bobų vasaros. Tiesiog vorų rūšys, kurios daugiausiai ir veisiasi namuose – virpūnėliai, naminiai kampavoriai ir kt., taip pat poruojasi vasarą, o jų jaunikliai išsirita rudenį.
Vorų rūšių – šimtai, bet viena ypatinga
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius priminė, kad iš šimtų Lietuvoje gyvenančių vorų, viena rūšis yra ypatinga ir įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, kitaip dar vadinamą Lietuvos raudonąja knyga. Tai – boružinis storagalvis voras. Šių vorų pilvas ryškiai raudonas, su keturiomis didelėmis juodomis dėmėmis ir dviem mažais juodais taškeliais. Juodas kojas juosia šviesūs žiedai. Šių Lietuvoje itin retų vorų patinėliai gali šuoliuoti.
„Anksčiau į saugomų rūšių sąrašą buvo įrašyta daugiau vorų rūšių. Pavyzdžiui, nuo 2000 metų buvo saugomas vandens paviršiumi galintis bėgioti ir panerti didysis plūdvoris. Tačiau dabar mokslininkai mano, kad apie jį duomenų nepakanka, kad būtų galima laikyti saugoma rūšimi”, – sakė A. Klimavičius.
Tikroji bobų vasara atslenka ne kasmet
Tuo tarpu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas paaiškino, koks gamtos reiškinys iš tiesų yra bobų vasara.
„Bet koks orų pagerėjimas rudenį yra dažnai vadinamas bobų vasarą, tačiau kartais tai nebūna tikroji bobų vasara, o tik jai būdingi orai. Tikroji bobų vasara būna tada, kai atkeliauja aukšto slėgio sritis – anticiklonas iš Atlanto vandenyne esančių Azorų salų. Šiuo metu būtent tai ir lemia šiltus, saulėtus orus Lietuvoje. Paaiškinti šio anticikono kelią ir eigą labai sudėtinga, nes lemia daugybė skirtingų faktorių”, – teigė D. Valiukas.
Pasak jo, šiemet tikroji bobų vasara Lietuvoje labai ilga – prasidėjo spalio 8-9 dienomis ir dar tęsis šią savaitę. D. Valiukas pridūrė, kad tikroji bobų vasarą Lietuvoje paprastai prasideda tarp rugsėjo 18 ir spalio 10 dienos, tačiau kartais užsuka ir neįprastai anksti arba pavėlavusi. Tiesa, atslenka ne kasmet, o kartais gali trukti vos pusdienį. Per visą Europą keliaudamas anticiklonas, būna, išsisklaido ir nepasiekęs Lietuvos. Aplankęs mūsų šalį jis keliauja toliau į rytus.
