Įtariama, kad miškuose klajojantis žvėris nudobė dar vieną jautį.
Galvijus auginantis Nagurkos kaimo (Telšių r.) ūkininkas dar pirmadienį pastebėjo, kad iš ganyklos grįžo ne 22, o 20 jaučių. Žemaitis save ramino, kad gyvuliai klajoja kur nors – mat jie ganosi 20 ha dydžio aptvare.
Kantrybė išseko ketvirtadienį. Ūkininkas neteko amo, kai ganykloje aptiko smarkiai sužalotą jautį. Apdraskytas galvijas beįstengė tik šliaužti, todėl jį teko paskersti.
Iškviesti medžiotojai irgi stebėjosi, nes buvo akivaizdu, kad jautį užpuolė meška. Šio plėšrūno nagų plėštinės žaizdos buvo ir ant jaučio sėklidžių, ir ant nugaros.
Antrojo jaučio rasti dar nepavyko. Specialistai neatmeta galimybės, kad jį nudobęs lokys grobį užkasė.
Nagurkos kaimo ūkininkas prisiminė, kad prieš kelias dienas miške matė įtartiną pėdą. Gali būti, kad tai – klajojančio Žemaitijos simbolio pėdsakai.
Meška griežtai saugoma įstatymo
Anot Aplinkos ministerijos atstovo Algimanto Klimavičiaus, rudasis lokys yra saugomas įstatymo. „Rudųjų lokių ėmimas iš gamtos ar sunaikinimas yra griežtai draudžiamas“, – teigė A. Klimavičius.
Rudieji lokiai sveria 130-700 kg, paplitę Eurazijos, Šiaurės Amerikos miškuose. Daugelyje Europos šalių meškos išnykusios arba išlikusios tik nedidelės atskiros populiacijos.
Lokį matė savo akimis
Netoli tos vietos, kur siautėjo lokys gyvenanti Stefa Mažutytė-Sabaliauskienė teigė, kad šį žvėrį savo akimis matė dar vasaros pradžioje Žarėnų seniunijoje, Feliksavo kaime.
„Ketvirtadienį vakare man kaimynai pranešė, kad būčiau atsargi. Jų gyvūliai visą vakarą kaukė, maukė. Šuo net iš būdos nelindo. Ta meška buvo aplinkui“, – kalbėjo moteris.
Anot jos, prie namų, netoli ežero, vis kažkas riaumoja. „Negaliu pasakyt, ar tai meška riaumoja. Bet jei kam pasakai, tai niekas netiki. O juk ir pėdsakus ji palieka“, – pasakojo Stefa.
Šį pavasarį rudasis lokys buvo užfiksuotas Varniuose (Telšių r.) - bėgo kelio Telšiai – Varniai šalikele. Prieš tai jo pėdsakai buvo pastebėti Radviliškio rajone, Krekenavos regioniniame parke, Dzūkijoje.
Telšių rajono savivaldybės administracija perspėja gyventojus neprarasti budrumo.
Aptikus mešką su jaunikliais lauktų pokyčiai
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius anksčiau yra sakęs, kad teigėAnksčiau portalui lrytas.lt Jei dažnėjant pavienių meškų pasirodymui mūsų šalyje būtų užfiksuotas ir veisimosi atvejis, tuomet valstybė būtų priversta keisti aplinką.
„Didžiausias trikdis didiesiems plėšrūnams – tai nepraeinami migracijos keliai, pavyzdžiui, tvoromis aptverti automobilių keliai, magistralės, geležinkeliai, pasienio zonos. Tai yra didelė problema. Reikia dirbti su visuomene ir aiškinti, kokie svarbūs yra didieji plėšrūnai, kad į jų migracijos kelių atkūrimą verta investuoti. Tai nepaprastai brangu, todėl prieš tai reikia gauti visuomenės pritarimą“ , – kalbėjo A. Klimavičius.
Negąsdinkite lokio ir nebėkite
Pasak VU Zoologijos katerdos doc. dr. Egidijaus Bukelskio, pamačius rudąjį lokį šalia kelio, šalikelėje ar ant važiuojamosios dalies, būtina nedelsiant sulėtinti greiti arba sustoti ir palaukti, kol gyvūnas nueis savo keliais.
Sutikus mešką akis į akį, nepatariama bandyti bėgti. „Nereikia įsivaizduoti, kad aplenksite lokį ir būsite už jį gudresnis. Meška bėga labai greitai“, – patarė E. Bukelskis. Anot jo, kol kas Lietuvoje lankosi jauni, maždaug trejų metų amžiaus patinai, ieškantys naujų teritorijų.
„Jie žmonių dažniausiai nepuola. Didesnį pavojų sukelti gali nebent patelė su jaunikliais, kuri juos aršiai gina“, – aiškino gamtininkas.
Todėl sutikus mešką, geriausia apsimesti negyvu arba ramiai ir lėtai trauktis į kitą pusę. Meška, pajutusi, kad pavojus negresia, pati nubėgs šalin.
„Vis tik svarbiausia žmonėms suprasti, kad kištis į gamtos reikalus, ypač lįsti prie jauniklių turinčių gyvūnų, nedera“, – patarė E. Bukelskis.
