Manerheimo grybinukas yra vabalų būrio atstovas, saugomas visoje Europos Sąjungoje ir šalys narės, jei minima rūšis gyvena jų teritorijoje, privalo steigti specialias saugomas teritorijas šios rūšies apsaugai. Deja, tai ypač reta ir paslaptinga vabalų rūšis, apie kurią yra ganėtinai nedaug duomenų.
Šiuo metu Manerheimo grybinukas yra saugomas Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Iki šiol buvo žinomos tik dvi šios rūšies radavietės Lietuvoje. Viena jų yra šalia Gelednės. Joje yra įsteigta Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST).
„Įprastais metais tokiu sezono metu miškuose gausu grybų, o Manerheimo grybinukų gyvenimas glaudžiai susijęs su jais: vabalai maitinasi grybuose gyvenančių dvisparnių lervomis. Grybinukai savo dideliais žandais prasigraužia į grybą ir rausia jame takus, į kuriuos patekę dvisparnių lervos tampa grybinukų grobiu. Grybinukai dažniausiai sutinkami skylėtabudiniuose (lepšiuose, raudonviršiuose, baravykuose) grybuose.
Grybų kepurėlės apatinėje pusėje pastebimos 3-4 mm skersmens angos, kurios gali būti užkimštos susmulkintų grybo drožlių krūvelėmis, kurias grybinukas išstumia į paviršių besirausdamas gilyn į grybą.“ – pasakoja ekspedicijos iniciatorius, MAC gamtosaugos ekspertas – entomologas Giedrius Švitra.
Pasak eksperto, Manerheimo grybinukas, kaip ir daugelis kitų ES Buveinių direktyvos rūšių, yra ypatinga ir saugoma dėl jų svarbos ekosistemoms. „Tai „skėtinės“ rūšys, rūšys su specifiniais gana siaurais ekologiniais poreikiais (reiklios aplinkos sąlygoms).
Panašiai jautrių aplinkos sąlygoms rūšių yra žymiai daugiau, tačiau jos paprastai sunkiau aptinkamos, sunkiau identifikuojamos, nei parinktos „skėtinės“ rūšys, todėl, saugodami buveines „skėtinėms“ rūšims, tuo pačiu išsaugosim visą kompleksą panašius ekologinius poreikius turinčių rūšių.“ – pasakoja sėkmingos ekspedicijos iniciatorius Giedrius Švitra.
Ekspedicijoje ekspertų komandai talkino Sirvėtos regioninio parko specialistai bei Aplinkos projekto valdymo agentūros įgyvendinamo LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ komanda.
Dviejų dienų tyrimai apėmė gana didelį regioną: BAST priskiriamą Gelednės mišką, Paveinių, Balaganų, Gelednės, Trakų, Kusliškės, Zalavo, Katelninkų, Pabradės, Naujašilio miškus. Ir nors dėl sausringų metų miškuose grybų šiuo metu nėra daug, visgi rezultatai nenuvylė – vienas Manerheimo grybinukas aptiktas lepšyje Katelninkų miške. Deja, kitose vietovėse paieška nedavė laukiamo rezultato. Tai tik įrodo, jog Manerheimo grybinukas tikrai yra reta rūšis.
Ekspedicijos metu aptikta ir daugiau Europiniu mastu saugomų gamtinių vertybių. Tai tos pačios genties grybinukas – Oxyporus maxillosus – taip pat gana reta rūšis, kurios gyvenimo būdas ir bendra išvaizda labai panašūs į Manerheimo grybinuko, bei šneiderio kirmvabalis (Boros schneideri), tiksliau, dvi jo lervos. Tai irgi rūšis, kurios apsaugai steigiamos Europinės svarbos saugomos teritorijos.
Apibendrindamas ekspedicijos rezultatus, metodinio analitinio centro vadovas Dalius Dapkus džiaugėsi pagilintomis žiniomis apie šią paslaptingą ir itin retą vabalų rūšį. Pasak jo, tai pagelbės atlikti tolimesnę Manerheimo grybinuko rūšies inventorizaciją Lietuvoje ateinančius kelerius metus, vykdomą kartu su partneriais įgyvendinant LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ veiklas.
