Šiuos nuostabius kadrus dar vasaros pradžioje įamžino profesionalus gamtos fotografas Kevinas Morgansas, besilankydamas Norvegijai priklausančiame Svalbardo salyne, esančiame už poliarinio rato.
Nuotraukose matyti, kaip kamuojama žiovulio ir niežulio lapė budina save iš miego.
Poliarinės lapės, priklausomai nuo metų laiko ir aplinkos, keičia savo kailio spalvą: žiemą, kai apstu sniego – jos baltos, vasarą – pilkšvos, rusvos.
Be to, poliarinės lapės yra dviejų spalvinių atmainų: baltoji ir žydroji lapė. Pirmoji atmaina daugiau paplitusi tundroje, o antroji – pajūrio ir krūmingose buveinėse. Pirmoji visą laiką būna palša, o antroji žiemą pabąla. Poliarinių lapių krūtinė ir pilvas dažniausiai būna blyškios pilkai baltos spalvos.
Dėl savo storo kailio ir plaukuotų letenų poliarinė lapė gali išgyventi iki –50 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Lapės guolius daro tundroje. Pustant išsikasa urvą sniege.
Minta daugiausia graužikais, paukščiais, jų kiaušiniais, išmestais į krantą ruonių lavonais, lemingais, tačiau gaudo ir paukščius, o bado prispirtos maitinasi ir vaisiais, sėklomis, vabzdžiais, žuvimis, visokiomis atliekomis. Jos priklauso šuninių šeimai, tačiau yra mažesnės, ir, užuot vijusios grobį, dažnai jį puola kaip katės. Didžiausias poliarinių lapių priešas – žmogus, medžiojantis jas dėl gražaus kailio.
