Dažniausiai gyvūnų spalvą galima paaiškinti labai paprastai – ji padeda pasislėpti arba atbaidyti. Kartais spalva dar gali būti skirta partneriams privilioti. Tačiau mokslininkai iki šiol galvoja, kodėl zebrai yra dryžuoti. Balta spalva nėra labai kamufliažinė, o jų raštas yra lengvai pastebimas praktiškai bet kokiame fone. Dažniausiai balti gyvūnai gyvena šaltesnėse klimato zonose, kur zebrai būtų mažiau pastebimi – balta susilietų su sniegu, o juoda – su snaudžiančia augmenija.
Vienas iš įdomesnių paaiškinimų visada buvo kūno vėsinimas. Ši hipotezė teigia, kad juodi dryžiai labiau įkaista, virš jų susidaro šiltesnio oro zonos. Jos susiduria su vėsesniu oru virš baltų kailio lopinėlių, susidaro mažyčiai sūkuriai, kurie efektyviai vėsina zebrą.
Mokslininkai atliko ir labai paprastą eksperimentą – kelias vandens statines apvilko įvairiais kailiais. Ta, kuri buvo apvilkta juodu kailiu, įkaito labiausiai, o ta, kuri baltu, – mažiausiai. Zebro kailis liko kažkur per vidurį.
Beje, zebrai iš tiesų yra juodi su baltais dryžiais. Taip galima teigti dėl to, kad genetiškai jie turi daug juodo pigmento – šių gyvūnų oda yra juoda. Ten, kur pigmento trūksta, susidaro balti dryžiai. Tačiau labai tamsi odos spalva išlieka ir po baltu kailiu.
Neįprastas zebro kailis dar aiškinamas ir kitaip. Zebrai yra socialūs gyvūnai, todėl jų spalva gali kaip tik padėti likti būryje. Kai jie bėga nuo plėšrūnų, mirgantys dryžiai gali juos sutrikdyti ir neleisti atskirti vieno gyvūno nuo bandos. Taip pat manoma, kad kailis nurodo gyvūno sveikatos būklę – tai leidžia kitiems bandos nariams įvertinti individo galimybes tęsti kelionę ir poruotis. Galiausiai, egzistuoja hipotezė, jog zebro kailis nepatinka musėms cėcė – jos yra įpratusios prie dažnesnių geltonai-rudų kailių.
Tačiau tiesa yra ta, kad mokslas iki šiol zebro kailio paslapties neįminė. Spėjimų ir hipotezių daug, bet jų patvirtinti kol kas nepavyksta.
